Veikla

NAUJI IŠŠŪKIAI PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO SISTEMOJE

Lietuvoje jau daugiau kaip 12 metų veikianti profesinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems sistema – viena iš priemonių užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją į visuomenę. Profesinės reabilitacijos priemonėmis siekiama atkurti neįgalaus asmens darbingumą, profesinę kompetenciją ir padėti sugrįžti į darbo rinką bei visavertį gyvenimą. Profesinė reabilitacija ypač svarbi žmonėms, kurie dėl sveikatos problemų ar socialinių veiksnių negali mokytis aukštosiose ar aukštesniosiose mokyklose, tačiau nori ne vien gauti pašalpą, bet dirbti ir užsidirbti bei jaustis reikalingais visuomenei. Šių paslaugų organizavimą, teikimą ir finansavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir susiję poįstatyminiai aktai.

Antras kvietimas dalyvauti projekte „Socialinių paslaugų kokybės gerinimas, taikant EQUASS kokybės sistemą“

DĖMESIO!

Siekiant padidinti socialinių paslaugų įvairovę ir atrenkamų įstaigų regioninį pasiskirstymą, paraiškų dalyvauti projekte
„Socialinių paslaugų kokybės gerinimas, taikant EQUASS kokybės sistemą“ Nr. 08.4.1-ESFA-V-421-01-0001 pateikimo terminas pratęsiamas iki 2018 m. lapkričio 21 d.

Kviečiame socialines paslaugas teikiančias įstaigas dalyvauti VšĮ Valakupių reabilitacijos centro vykdomo projekto „Socialinių paslaugų kokybės gerinimas, taikant EQUASS kokybės sistemą“ Nr. 08.4.1-ESFA-V-421-01-0001, finansuojamo Europos socialinio fondo lėšomis, atrankoje. EQUASS (angl. The European Quality in Social Services) – tai Europos reabilitacijos platformos iniciatyva sukurta sertifikavimo, mokymo ir konsultavimo sistema, kuri padeda įgyvendinti Savanoriškos Europos socialinių paslaugų kokybės sistemos (Voluntary European Quality Framework for Social Services) reikalavimus. Projekto metu Lietuvoje EQUASS sistema bus įdiegta 120 socialinių paslaugų teikėjų visoje Lietuvoje, visoms organizacijoms bus suteikta galimybė sertifikuotis EQUASS Assurance kokybės ženklu.
Projekto tikslas:
Didinti Lietuvos socialinių paslaugų kokybę, taikant Savanoriškos Europos socialinių paslaugų kokybės sistemos (Voluntary European Quality Framework for Social Services) reikalavimus.

REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS

1. nėra bankrutuojantys, likviduojami arba restruktūrizuojami, nėra sudarę taikos sutarties su kreditoriais, jiems nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jų veikla nėra sustabdyta ar apribota, dėl jų per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis pagal veikas, nustatytas Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 ,,Dėl Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“ (jei pareiškėjo (-ų) veikla yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, ir (arba) valstybės pinigų fondų, ši nuostata nėra taikoma);
2. yra įvykdę su mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimu susijusius įsipareigojimus teisės aktų nustatyta tvarka (ši nuostata netaikoma pareiškėjams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai);
3. pareiškėjo vadovas ar buhalteris, ar kitas asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, neturi neišnykusio arba nepanaikinto teistumo;
4. pareiškėjas yra socialines paslaugas teikianti įstaiga. Institucinę globą numatytą Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakyme Nr. A1-83 „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – pertvarkos planas), teikiančios socialinių paslaugų įstaigos gali būti pareiškėjais tik tuo atveju, jei yra pradėję perėjimo nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos vaikams ar neįgaliesiems procesus ir teikia bendruomenines paslaugas, apibrėžtas pertvarkos plane;
5. motyvuoti teikiamų socialinių paslaugų kokybės gerinimui ir mokymuisi, taikat EQUASS Assurance kokybės sistemą;
6. turi galiojančią, nesustabdytą licenciją socialinei globai teikti (taikoma socialinės globos paslaugų teikėjams).
7. turi turėti ne mažiau nei vieną darbuotoją, kuris skirs savo dalį darbo laiko EQUASS Assurance sistemos diegimui ir koordinavimui įstaigoje.
8. Pareiškėjas gali dalyvauti projekte tik vieną kartą projekto vykdymo laikotarpiu.
9. Pareiškėjas turi nuspręsti, keliose savo teikiamose socialinėse paslaugose diegti EQUASS Assurance kokybės sistemą, atsižvelgiant į diegimo veiklų apimtis ir turimus resursus: laiko, žmogiškuosius, finansinius išteklius ir kt.
10. Atrinktų įstaigų vadovai pasirašo dalyvavimo projekte sutartį ir įsipareigoja dalyvauti projekto veiklose bei užtikrinti rodiklių įgyvendinimą.
11. Atrinktų įstaigų vadovai pasirašo sutikimą teikti jų ir jų atstovaujamų įstaigų duomenis (pvz., asmens duomenis, sutarčių sąlygas ir kt.) įgyvendinančiajai institucijai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – Ministerija) ir kitoms ES struktūrinių fondų paramos naudojimą kontroliuojančioms institucijoms.

PARAIŠKŲ VERTINIMO KRITERIJAI IR TVARKA

Paraiškos turi atitikti šiuos specialiuosius paraiškų atrankos kriterijus:

1. Motyvacija gerinti ir sertifikuoti teikiamas paslaugas remiantis EQUASS Assurance kokybės sistema
2. Įdiegtos naujovės ir jų svarba šalies (regiono) mastu
3. Pasiekti paslaugų/veiklos rezultatai, taikant pažangius darbo metodus bei naujas socialinių paslaugų formas
4. Dalyvavimas valstybiniuose inovacijų diegimo/plėtros projektuose
5. Dalyvavimas tarptautiniuose inovacijų diegimo/plėtros projektuose
6. Paslaugos sertifikuotos kokybės sistema Įstaiga turi įsidiegusi ir sertifikavusi paslaugas pagal kitą valstybinę ar tarptautinę kokybės sistemą
7. Įstaigai suteiktas metodinės veiklos ar kitas reikšmingas statusas, pripažinimas
8. Paraiškos parengimo kokybė
9. Įstaigos juridinis statusas
10. Įstaigos pajėgumas įdiegti EQUASS Assurance sistemą

Paraiškų atranka vykdoma išlaikant tolygų įstaigų pasiskirstymą pagal:
1. paslaugų tikslines klientų grupes:
2. senyvo amžiaus asmenys;
3. vaikai ir šeimos;
4. socialinės rizikos asmenys;
5. neįgalieji;
6. kitos tikslinės grupės.
7. Lietuvos regionus ir apskritis.
3. Įstaigoms surinkus vienodą balų skaičių prioritetas teikiamas viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms, kurių tikslas ne siekti naudos sau, bet tenkinti viešuosius interesus (vadovaujantis CK 2.34 str.).
4. Jeigu projektai surenka vienodą balų skaičių ir jiems dalyvauti projekto einamajam kvietime nėra galimybės, tuomet paraiška perkeliama dalyvauti sekančiame kvietime, o, esant paskutiniam kvietimui, galutinio sprendimo teisė paliekama Įstaigų atrankų komisijos pirmininkui.
5. Pagal Tvarką EQUASS kokybės sistemos diegimo įstaigoje trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 24 mėnesiai nuo Dalyvavimo projekte sutarties pasirašymo dienos.
6. Pareiškėjo teikiamos paslaugos turi būti teikiamos Lietuvos Respublikoje.

Įstaigos dalyvaudamos projekte dalyvaus šiose veiklose:

1. EQUASS diegime dalyvaujančių Įstaigų vadovų mokymai;
2. EQUASS diegime dalyvaujančių Įstaigų koordinatorių mokymai;
3. EQUASS diegime dalyvaujančių Įstaigų darbuotojų mokymai;
4. EQUASS diegimas Įstaigoje (-ose) ir tam skirtos EQUASS konsultanto konsultacijos;
5. EQUASS išorės auditas Įstaigoje.
6. Projekto viešinimo veiklose;
7. EQUASS poveikio tyrimas.

Pridedami dokumentai:

1. VšĮ Valakupių reabilitacijos centro direktoriaus 2018 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. EQĮ – 29 patvirtinta „Iš Europos Sąjungos Struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.4.1-ESFA-V-421-01-0001 „Socialinių paslaugų kokybės gerinimas, taikant EQUASS kokybės sistemą“ socialinių paslaugų įstaigų atrankos tvarka“.
2. Paraiškos dalyvauti projekte forma.
3. Paraiškos dalyvauti projekte vertinimo anketa.
4. Deklaracijos / pasižadėjimo / užtikrinimo forma.
5. Dalyvavimo projekte sutarties projektas.
6. EQUASS Assurance 2018 principai, kriterijai, rodikliai.

Paraiškos dalyvauti atrankoje priimamos iki 2018 m. lapkričio 21 d.
Paraiškas priimamos VšĮ Valakupių reabilitacijos centre, Vaidilutės g. 69 Vilnius, 128 kab. (sekretoriate) darbo dienomis 8-17 val. (penktadieniais 8-15.45 val.) pietų pertrauka 12 val. -12.45 val. arba el. paštu: equass@reabilitacija.lt,

Daugiau informacijos tel. (85) 2477453, mob. tel. 8 678 11355 arba el. paštu: equass@reabilitacija.lt.

Kviečiame į informacinius renginius apie įgyvendinamą projektą proHear

Neįgaliųjų integracijos ir įdarbinimo programa prekybos centre

Šiandien Valakupių reabilitacijos centre lankėsi UAB „Rimi Lietuva“ atstovai, kurie centro darbuotojams ir atvykusiems užsienio partneriams pristatė jų daugiau nei dešimt metų vykdomą neįgaliųjų integracijos ir įdarbinimo programą. Šios programos pagalba neįgaliesiems suteikiama galimybė būti savarankiškais ir  visaverčiais visuomenės nariais. „Rimi“ atstovai pastebėjo, kad šios programos įgyvendinimas suteikė naudos ne tik neįgaliesiems, tačiau tobulėja kartu su neįgaliaisiais dirbančių supratimas ir tolerancija, tapo šiltesnė atmosfera kolektyve. Be to pastebėjo, kad klientų požiūris į dirbančius ir savarankiškus neįgaliuosius taip pat palankus.  Pasak įmonės atstovų šiuo metu įmonėje dirba virš 100 negalią turinčių asmenų, tai yra apie 10 procentų visų įmonėje dirbančių asmenų. Dėl sėkmingo programos įgyvendinimo manoma kad ateityje „Rimi Lietuva“ galės pasiūlyti dar daugiau darbo vietų skirtingą negalią turintiems asmenims.

Vilniaus miesto savivaldybės konferencijų salėje vyko EQUASS diegime dalyvaujančių darbuotojų mokymai

2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės konferencijų salėje vyko EQUASS pilotiniame diegime dalyvaujančių darbuotojų mokymai „Socialinių paslaugų teikimo rezultatai ir jų vertinimas”. Mokymuose dalyvavo 38 darbuotojai, kurie gilinosi į socialinių paslaugų rezultatų rodiklių apibrėžimą, rezultatų matavimą, rezultatų skirtumus nuo pastangų bei gavo praktinę namų užduotį apibrėžti savo paslaugų rezultatus. Antra mokymų diena, skirta namų užduočių aptarimui, vyks gegužės 16d.

Mokymus veda tarptautinis EQUASS auditorius ir konsultantas G.Moen. Mokymai organizuojami VšĮ Valakupių reabilitacijos centro vykdomo Socialinių paslaugų kokybės gerinimo, taikant EQUASS kokybės sistemą 2017-03-02 sutarties Nr. 08.4.1-ESFA-V-421-01-0001 projekto rėmuose

Neįgaliesiems, norintiems išmokti vairuoti

VšĮ Valakupių reabilitacijos centras, nuo 2011 metų vykdantis Neįgaliųjų vairavimo mokyklos veiklą, kviečia registruotis į vairavimo kursus ir išmokti vairuoti bei įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Vairavimo kursuose gali dalyvauti asmenys, turintys judėjimo negalią, kuriems nustatytas iki 45 proc. darbingumo lygis.

Vairavimo kursai nemokami*. Šiuos kursus finansuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Suteikiamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, kurios taip pat finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Pirmosios pagalbos mokymų kursų, teorinių žinių patikrinimo ir praktikos egzamino VĮ „Regitroje“ kainą dalyvis apmoka pats.

Vairavimo kursai vyks VšĮ Valakupių reabilitacijos centro Kauno skyriuje, A. Juozapavičiaus pr. 34, Kaune.

Registracija:

Registruotis kviečiame jau dabar. Vietų skaičius ribotas. Vairavimo kursai planuojami liepos – spalio mėn.

Telefonu – 8 5 2477452

El. paštu – dovile.kuzmaite@reabilitacija.lt

Atvykstant į vairavimo kursus būtina su savimi turėti šiuos dokumentus:

• motyvacinį laišką;
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (LR piliečio pasą arba tapatybės kortelę);
• neįgaliojo pažymėjimą ir darbingumo lygio pažymą;
• vieną spalvotą nuotrauką (3×4 cm);
• vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (forma Nr. 083-1/a), kurioje nurodytas transporto priemonės pritaikymo apribojimas (taikomų apribojimų kodai nuo 10 iki 51).

Daugiau informacijos:

Tel.:  (8-5) 2 477 540 ,

El.paštu: dovile.kuzmaite@reabilitacija.lt

* Prireikus papildomų vairavimo pamokų taikomas mokestis.

Socialinių paslaugų kokybė – tai nenutrūkstamas procesas

Kintant gyvenimo kokybei, kartu didėja ir reikalavimai, keliami paslaugų ir produktų kokybei. Vartotojai reikalauja, jog paslauga ar produktas, kurią jie gauna iš valstybės ar už kurią jie moka, atitiktų jų lūkesčius ir būtų suteikiama taip, kaip numatyta. Vienas iš geriausių būdų, kuriuo įstaiga gali išskirti save iš kitų – tai nuolatos teikti kokybiškesnes paslaugas. Šiandien pats pagrindinis kriterijus, dėl kurio konkuruoja įmonės yra gaminio ar paslaugos kokybė. Kokybė formuoja įvaizdį, daro tiesioginę įtaką veiklos rezultatyvumui, kuriamai pridėtinei vertei, paslaugų gavėjo pasitenkinimui.

Europos socialinių paslaugų kokybės sistema (angl. Voluntary European Quality Framework for Social Services) skirta asmeniui teikiamų socialinių paslaugų kokybei užtikrinti. ES šalyse socialinių paslaugų organizavimas skiriasi atsižvelgiant į sociokultūrinį, istorinį palikimą, tačiau iš esmės atitinka bendrus ES tikslus ir keliamus reikalavimus socialinės apsaugos ir įdarbinimo sistemoms. Šie kokybės principai įkūnija bendrai pripažįstamas ir sutampančias vertybes ir siekia suvienodinti supratimą apie socialinių paslaugų kokybę, taip pat paskleisti gerąją praktiką. Vienintelis Europoje specializuotas socialinių paslaugų kokybės standartas, padedantis įgyvendinti Europos socialinių paslaugų kokybės sistemą, yra EQUASS (European Quality Assurance for Social Services), kurį sukūrė Europos reabilitacijos platforma (ERP). VšĮ Valakupių reabilitacijos centras vykdydamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.4.1.-ESFA-V-421-01-0001 „Socialinių paslaugų kokybės gerinimas, taikant EQUASS kokybės sistemą“ šią sistemą skatina taikyti Lietuvos socialinių paslaugų teikėjų organizacijose.

2017 metais 20 socialinių paslaugų teikėjų buvo atrinkti dalyvauti pilotiniame EQUASS diegime. Atrankos komisija rinko įstaigas remiantis jų motyvacija, novatoriškumą, pasiektus veiklos ir paslaugų teikimo rezultatus, aktyvumą vykdant ir dalyvaujant projektuose, metodinės veiklos vykdymą, patirtį diegiant kokybės sistemas, pajėgumą diegti kokybės sistemą. Galutinį sprendimą dėl įstaigų dalyvavimo pilotiniame diegime lėmė tolygaus regioninio paskirstymo ir socialinių paslaugų įvairovės užtikrinimo kriterijus. Pilotiniame diegime buvo svarbu išbandyti EQUASS įvairaus pobūdžio paslaugose, todėl 20 pirmųjų socialinių paslaugų teikėjų sąrašą sudaro: dienos socialinė globos, pagalbos į namus, integralios pagalbos, dienos socialinės globos, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, laikino apgyvendinimo ir apnakvindinimo ir kitas paslaugas teikiančios valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos.

Projekto pagrindinės veiklos yra nukreiptos į specialistų kompetencijų tobulinimą, nes tai yra viena iš tęstinumą užtikrinančių investicijų bei kokybės kultūros keitimo garantas. Pirmieji buvo apmokyti EQUASS konsultantai, įstaigų vadovai ir EQUASS diegimo koordinatoriai. Koordinatorių mokymuose dalyvavo įstaigų paskirti koordinatoriai, kurie bus atsakingi už EQUASS kokybės sistemos diegimą savo organizacijoje. Trijų dienų mokymus vedė užsienio šalių lektoriai, kurie supažindino koordinatorius su EQUASS kokybės sistemos principu, paaiškino apie tai, kaip vyks kokybės sistemos diegimas ir kaip jį atlikti. Įstaigų vadovų mokymų tikslas buvo suteikti socialinių paslaugų įstaigų vadovams žinių apie kokybės valdymą, EQUASS principus ir reikalavimus, pokyčių valdymą, siekiant didinti jų gebėjimus valdyti EQUASS diegimo procesą bei kurti naują įstaigos kokybės kultūrą.

Kiekvienai projekte dalyvaujančiai įstaigai buvo paskirti sertifikuoti EQUASS konsultantai. Pirmiausia, konsultantai kiekvienoje jiems priskirtoje įstaigoje vedė įvadinius mokymus visiems įstaigos darbuotojams, siekiant užtikrinti, jog EQUASS sistemą ir jos įtaką paslaugoms suprastų kuo daugiau įstaigos darbuotojų. Tai labai svarbu, nes norint užtikrinti kokybę ir EQUASS kokybės sistemos įdiegimą prie to turi prisijungti vadovai ir paslaugas teikiantys specialistai, o sistemos nauda atsispindėtų kasdienėje paslaugų teikimo praktikoje.

Įstaigos atitikimo EQUASS sistemos reikalavimams įvertinimui buvo taikomas savianalizės metodas ir naudotas savęs įsivertinimo klausimynas. Įsivertinimo pagrindas yra darbuotojų indėlis įvertinant įstaigos valdymą, paslaugų teikimą, paslaugų gavėjų įgalinimą ir dalyvavimo galimybes, suinteresuotų šalių dalyvavimą, paslaugų pridedamąją vertė ir naudą paslaugų gavėjams. Taip pat, apsilankymo įstaigose metu konsultantai įvertino įstaigų dokumentaciją, kurią apėmė tokie būtini dokumentai, kaip metiniai planai, individualūs planai, personalo valdymą apibūdinantys dokumentai, etikos kodeksas, konfidencialumo užtikrinimo procedūros ir kiti dokumentai. Didelis dėmesys buvo skiriamas matuojamų ir pasiektų rezultatų vertinimui. Vertinta ar įstaigos gali parodyti konkrečius savo veiklos rezultatus tokiose srityse kaip paslaugų gavėjų įgalinimas, teisių skatinimas ir užtikrinimas, paslaugų gavėjų gyvenimo kokybės gerinimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir asmeninis tobulėjimas, partnerystės pridedama vertė, suinteresuotų šalių pasitenkinimas, paslaugų nauda paslaugų gavėjams ir daugelis kitų rezultatų. Šiems duomenims apdoroti buvo naudojama savęs įsivertinimo analizės programa, kuri  kiekvienai įstaigai suformavo „voratinklį“, apibrėžianti tobulintinas sritis. Pirminiai įsivertinimo rezultatai rodo, kad pilotiniame EQUASS diegime dalyvaujančios organizacijos turi tobulėti etikos, teisių užtikrinimo srityse, turi ieškoti inovatyvių metodų didinant paslaugų gavėjų įgalinimą, didinti orientaciją į rezultatus ir mokėti pateikti savo veiklos pasiektus rezultatus.

Viso EQUASS pilotinio diegimo priežiūrą vykdo tarptautinis EQUASS ekspertas, kuris šių metų pradžioje pateiks visų įstaigų savęs įsivertinimo rezultatų apibendrinimą, kuriame matysis kokiose srityse įstaigoms reikia daugiausiai pagalbos. Labiausiai dėmesio reikalaujančiosios srityse bus organizuojami mokymai pilotinių įstaigų darbuotojams, teikiamos individualios konsultacijos, vykdomi apsikeitimo patirtimi susitikimai, skatinamas mokymasis iš kitų socialinių paslaugų teikėjų Lietuvoje ir užsienyje. Jau dabar išryškėjo pirmos būtinų mokymų temos – rezultatų matavimas ir gyvenimo kokybės vertinimas, taigi šiose srityse būtinai projekto metu įstaigos gaus reikalinga pagalbą ir bus skatinamos ieškoti galimų sprendimo variantų.

Pilotiniame diegime dalyvauja 20 socialinių paslaugų teikėjų. Po pilotinio diegimo patobulinus diegimo procesą atsižvelgiant į šio diegimo patirtį, projekte bus kviečiami dalyvauti dar 100 socialinių paslaugų teikėjų iš visos Lietuvos. Kviečiame sekti mūsų naujienas www.reabilitacija.lt ir laukti naujo EQUASS tinklapio – www.equass.lt, kuris šiais metais turėtų išplaukti į internetinių platybių erdves.

Profesinė reabilitacija – kelias į sėkmingą įsidarbinimą

1992 metais Jungtinių Tautų Organizacija, siekdama atkreipti dėmesį į neįgalių žmonių problemas ir skatindama kovoti už lygiavertes neįgaliųjų teises visuomenėje, gruodžio 3-iąją paskelbė Tarptautine neįgalių žmonių diena. VšĮ Valakupių reabilitacijos centras kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. organizavo apskrito stalo diskusiją „Profesinė reabilitacija – kelias į sėkmingą įsidarbinimą“. Diskusija buvo skirta paminėti Tarptautinę neįgalių žmonių dieną bei pabrėžti neįgaliųjų, baigusių profesinės reabilitacijos programas, integracijos į darbo rinką svarbą. Į apskrito stalo diskusiją buvo pakviesti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų atstovai, neįgaliuosius atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų ir kitų suinteresuotų organizacijų nariai.

Diskusijos tikslas – aptarti asmenų, baigusių profesinės reabilitacijos programas, įsidarbinimo galimybių didinimą bei iškelti pagrindinius neįgalaus jaunimo, baigusio profesinės reabilitacijos programas, įsidarbinimo galimybių klausimus.

Profesinė reabilitacija – tai asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ar kitomis poveikio priemonėmis. Profesinės reabilitacijos paslaugų reikšmę visoje neįgaliųjų socialinės integracijos ir užimtumo didinimo sistemoje rodo tai, kad šias paslaugas teikiančių centrų skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo nuo 5 iki 16-os įstaigų ir jų filialų. Nuo 2011 metų iki 2016 metų profesinės reabilitacijos poreikis buvo nustatytas 3,7 tūkst. asmenų. Profesinė reabilitacija neįgaliam asmeniui suteikia ne vien profesines žinias ir įgūdžius, neįgalus žmogus čia gauna ir tiek pat svarbią psichosocialinę pagalbą, dalyvavimas programoje padeda sugrįžti į aktyvią profesinę veiklą.

Vienas pagrindinių profesinės reabilitacijos tikslų – ugdyti ar atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes. Kaip rodo VšĮ Valakupių reabilitacijos centro surinkti duomenys, vidutiniškai 60 procentų profesinės reabilitacijos dalyvių yra 30–54 m. amžiaus. Didžiausią įsidarbinusiųjų per 6 mėnesius po profesinės reabilitacijos skaičių sudaro 45–54 m. amžiaus neįgalieji. Profesinėje reabilitacijoje mažiau dalyvauja darbingo amžiaus jaunimas (18–29 metų). Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė pažymėjo, kad jauni negalią turintys žmonės dažniau pasirenka galimybę mokytis bendrose erdvėse, labiausiai jų poreikius ir interesus atitinkančiose švietimo įstaigose. Deja, nėra tikslios statistikos, kaip baigus mokytis jiems sekasi įsidarbinti.

„Kas gali pastūmėti darbdavį priimti dirbti neįgalų asmenį? Tai ne vien finansinė paskata. Tai ir požiūrio į darbuotoją su negalia klausimas. Darbdavių ir visuomenės požiūris pamažu keičiasi. Tačiau būtini pokyčiai ir neįgaliųjų profesiniame parengime. Reikia sudaryti galimybę mokytis paklausių, naujausias technologijas taikančių profesijų“, – sakė diskusijoje dalyvavęs Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį, kad profesinės reabilitacijos centrai yra vienintelės mokymo įstaigos, kurios rūpinasi mokymus baigusiųjų įdarbinimu. Tam tikra prasme tai padeda profesinės reabilitacijos centrams lanksčiai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ir nuolatos siekti teikiamų paslaugų kokybės. Bendradarbiaujant tiesiogiai su darbdaviais būtina planuoti naujų, sparčiai technologiniu požiūriu besikeičiančiai darbo rinkai reikalingų mokymo programų rengimą. Perspektyvios mokymo programos būtų patrauklesnės neįgaliems jauniems žmonėms su negalia, savo ateitį siejantiems su informacinių technologijų, nuotolinio darbo teikiamomis galimybėmis. „Neabejotinai turime daugiau dirbti su darbdaviais ir keisti jų požiūrį į žmogų su negalia. Darbdaviai turėtų vertinti ne tik finansinę naudą, bet prisiimti ir socialinę atsakomybę, neįgalius darbuotojus priimant kaip lygiaverčius mūsų visuomenės narius“, – teigė Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis diskusijoje iškėlė klausimus, aktualius profesinės reabilitacijos paslaugų perspektyvos požiūriu. Kaip toliau užtikrinamas profesinės reabilitacijos programą užbaigusio asmens įtraukus dalyvavimas visuomenėje? Ar valstybės investicija į profesinės reabilitacijos paslaugas yra tinkamiausia konkrečiam asmeniui su negalia ir visai visuomenei? Siekdami sėkmingos neįgaliųjų integracijos profesinės reabilitacijos paslaugų teikėjai turi labiau orientuotis į konkrečių darbdavių poreikius, įtraukti darbdavius į diskusijas jau rengiant profesinio mokymo programas. Sistemoje turi atsirasti vietos ir darbdavių švietimui, suteikiant galimybę darbdaviams pažinti žmones su negalia, geriau suprasti jų kompetencijas ir stipriąsias puses. Ministro nuomone, turi būti ieškoma tokių sprendimų, kad ne tik profesinės reabilitacijos, bet ir visų neįgaliųjų integracijos priemonių visuma kiek galima taikliau pasiektų neįgalųjį, padėtų jam išlikti aktyviam darbinėje veikloje, užtikrintų teisę visavertiškai gyventi visuomenėje.

Informaciją parengė

VšĮ „Vilties žiedas“ Profesinės reabilitacijos metodinis centras

Profesinės reabilitacijos specialistai gilino žinias apie epilepsiją

Ką kiekvienas iš mūsų turime žinoti apie epilepsiją? Kaip ir kodėl ja susergama? Ar šios ligos baimė yra pagrįsta? Kaip savo kasdieniame darbe galime padėti žmogui, sergančiam epilepsija?

Šie klausimai dažnai kyla specialistams, dirbantiems profesinės reabilitacijos srityje. Šiandien apie šią ligą žinome dar nepakankamai, apie ją vis dar vengiama kalbėti. Siekiant kelti profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių specialistų kvalifikaciją, buvo suorganizuoti mokymai „Darbas su negalią turinčiais asmenimis, sergančiais epilepsija“. Mokymus 2017 m. lapkričio 24 d. organizavo VšĮ „Vilties žiedas“, vykdydamas profesinės reabilitacijos metodinio centro 2017 metų veiklų programą. Mokymų tikslas – supažindinti specialistus su darbo specifika bei suteikti reikiamas žinias, identifikuoti dažniausiai iškylančias problemas dirbant su epilepsija sergančiais asmenimis.

Mokymus vedė Lietuvos Caritas Epilepsijos psichosocialinio konsultacinio centro vadovė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė, socialinių mokslų daktarė Polina Šedienė. Lektorė jau daug metų dirba konsultavimo ir pagalbos sergantiems epilepsija bei jų šeimos nariams srityje. Kaip teigė Dr. P. Šedienė, epilepsija serga maždaug 6 iš 1000 gyventojų. Dažnai atsitinka taip, kad sergančiojo šeimoje yra nekalbama apie epilepsiją. Taip pat apie ją nekalbama su draugais ir darbo ar mokslo kolegomis. Kai kurie sergantys epilepsija mieliau tai nutyli. Ne išimtis – neįgalieji, dalyvaujantys profesinės reabilitacijos programoje. Profesinės reabilitacijos programoje dalyvauja skirtingas negalias turintys neįgalieji, kuriems nustatytas 0-45 proc. darbingumo lygis. Epilepsija nebūtinai yra pagrindinis susirgimas, dėl kurio asmeniui nustatomas neįgalumas. Ši liga gali būti viena iš kompleksinės negalios dalių.

Mokymuose dalyvavę profesinės reabilitacijos specialistai: socialiniai darbuotojai, atvejo ir įdarbinimo vadybininkai, profesijos mokytojai, psichologai, kineziterapeutai, specialieji pedagogai, – pastebėjo, kad daugeliui jų darbe ar kasdieniame gyvenime teko sutikti epilepsija sergančių asmenų ar stebėti epilepsijos priepuolio ištiktą žmogų. Visi sutiko, kad dažnai žinių apie šią ligą trūkumas sukelia nepaaiškinamą baimę, o nežinojimas, kaip padėti sergančiajam, – bejėgiškumo jausmą.

Epilepsija – dažniausia lėtinė nervų sistemos liga, kuri buvo žinoma jau senovėje, tačiau ir šiandien dar daug žmonių gyvena savo įsitikinime, kad epilepsija yra kažkas mistiška, paslaptinga. Žmonėms žodis „epilepsija“ asocijuojasi su kritimu be sąmonės, lydimu traukulių ir iš burnos krentančių putų. Labai dažnai visuomenėje neatpažįstamos tos epilepsijos formos, kurios pasireiškia ne traukuliais, bet į alpimą panašiais sąmonės sutrikimais, sustingimais, abejingumu tam, kas vyksta. Šiuos reiškinius šeimos nariai ar mokytojai, dažnai vertina kaip neatidumą, išsiblaškymą. Epilepsija gali pasireikšti ir keisto elgesio priepuoliais bei neadekvačiu emocijų reiškimu. Tokiais atvejais pastebimi žmogui visai nebūdingi staigūs pykčio, agresyvumo priepuoliai, rėkimas, juokas ar artimųjų puolimas. Tokių priepuolių kamuojami žmonės nesuvokia savo elgesio neadekvatumo, nelaiko to liga, dažniausiai, pasibaigus priepuoliui, neatsimena, kas vyko jo metu.

Lektorės teigimu, 2013 metais Lietuvoje buvo apie 24 tūkst. asmenų, kuriems diagnozuota epilepsija. Deja, sergančių epilepsija skaičius kasmet auga. Pozityvu yra tai, kad epilepsija gali būti gydoma. Tinkamai gydomi asmenys neišsiskiria iš kitų ir apie 70 proc. sergančiųjų daugiau nepatiria priepuolių bei gyvena visiškai normalų gyvenimą.

Profesinės reabilitacijos paslaugomis siekiama atkurti arba padidinti neįgalaus asmens darbingumą, profesinę kompetenciją, didinti įsidarbinimo galimybes. Kasmet apie 1100 skirtingas negalias turinčių neįgaliųjų dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje. Dr. P.Šedienė pažymėjo, kad dirbant su neįgaliaisiais, sergančiais epilepsija, ypač svarbi integrali pagalba, visų profesinės reabilitacijos srityje dirbančių specialistų bendras darbas. Visais atvejais veiksminga psichoterapinė pagalba, neįgaliojo įtraukimas į bendras veiklas, užimtumas socialinėse veiklose, parama ir palaikymas grupinių užsiėmimų metu.

Mokymų metu dalyviai iškėlė labiausiai rūpimus klausimus: kaip atpažinti epilepsijos priepuolį, kaip elgtis priepuolio metu, kaip užtikrinti reikiamą pagalbą, kokių veiksmų imtis įvykus priepuoliui? Lektorė akcentavo kelis paprastus žingsnius: nusiraminti, saugoti priepuolio ištiktą asmenį nuo sužeidimų, likti šalia, kol jis atgaus sąmonę, ir, priepuoliui pasibaigus, pasiūlyti reikiamą pagalbą.

Vienas iš pagrindinių profesinės reabilitacijos tikslų – neįgaliojo asmens įsidarbinimas. Profesinės reabilitacijos programos ciklo metu teikiama pagalbos įsidarbinant ir palaikymo įsitvirtinant darbo vietoje paslauga. Siekiant šio tikslo, paslaugas teikiantys specialistai tiesiogiai bendrauja su darbdaviais, konsultuoja juos dėl darbo vietos pritaikymo neįgaliojo poreikiams, padeda spręsi po įdarbinimo iškylančias problemas. Įvertindama išklausytų mokymų naudą viena iš mokymų dalyvių pažymėjo, kad dabar kaip specialistė jausis tvirčiau susidūrusi su epilepsija sergančiu žmogumi: „Mokymų metu gautos žinios padėjo man įveikti savo išankstines nuostatas. Dabar aš apie epilepsiją, kaip apie ligą, galėsiu daugiau papasakoti darbdaviui, padėti jam įveikti vyraujančias nepagrįstas baimes. Galėsiu perteikti gautas žinias, formuoti darbdavių požiūrį į epilepsiją kaip į valdomą ligą, netrukdančią sergančiajam sėkmingai prisitaikyti ir dirbti“.

Informaciją parengė

VšĮ „Vilties žiedas“ Profesinės reabilitacijos metodinis centras

Profesinės reabilitacijos efektyvumas įrodytas: ką galime daryti geriau?

Paskutiniąją lapkričio dieną VšĮ Valakupių reabilitacijos centras (VRC) kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu visų profesine reabilitacija suinteresuotų organizacijų atstovus sukvietė į apskritojo stalo diskusiją „Profesinė reabilitacija – kelias į sėkmingą įsidarbinimą“, kurioje kalbėta apie neįgaliųjų, baigusių profesinės reabilitacijos programas įdarbinimo didinimą.

Remiantis 2016 m. gale atlikto profesinės reabilitacijos Lietuvoje tyrimo išvadomis, profesinės reabilitacijos poreikis auga, tačiau įstaigos, teikiančios profesinės reabilitacijos paslaugas, siekia aktyvesnio neįgaliųjų dalyvavimo darbo rinkoje. Oficiali statistika skelbia, kad iki šių metų spalio mėn. profesinės reabilitacijos programoje Lietuvoje dalyvavo 1007 asmenys, kai tuo tarpu per visus 2016 m. – 1109 dalyviai, taigi, akivaizdžiai, šios programos poreikis kasmet didėja. Programą 2016 m. baigusių dalyvių įsidarbinimo rodiklis per minėtą laikotarpį siekia 73,7 proc.

Susirinkusieji, tarp kurių LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas, LR Vyriausybės patarėjas neįgaliųjų klausimais Juozas Bernatavičius, LR Vyriausybės Politikos įgyvendinimo grupės patarėja Rasa Laiconienė, LR socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė, Lietuvos darbo biržos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėjas Vygintas Morkūnas, Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė, nevyriausybinių organizacijų vienijančių neįgalius žmones bei kitų suinteresuotų šalių atstovai ieškojo atsakymų, kas galėtų padėti likusiems 27 proc. neįsidarbinusių neįgaliųjų įsidarbinti ir ilgam integruotis į darbo rinką. Diskusijos metu aptarti su šiuo klausimu susiję bendradarbiavimo su darbdaviais būdai, finansavimo, motyvacijos, kompetencijų, įmonių socialinės atsakomybės, tolerancijos ir kt. klausimai.

Viena iš aktyviausiai diskutuotų temų – reabilitacijos centrų siūlomų mokymų programų atitikimas darbo rinkos poreikiams. Anot diskusijos dalyvių, centrai turėtų labiau orientuotis į ilgalaikes darbo rinkos poreikio prognozes: „Dabar yra ruošiami specialistai, kurie, nesame tikri, ar bus reikalingi ateityje. Profesijas reikėtų planuoti bent dešimtmetį į priekį“, – teigė darbdavių konfederacijos atstovas D. Arlauskas

Jam pritarė ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis: „Profesinės reabilitacijos programos efektyvumas yra įrodytas. Programų lankstumas, bendradarbiavimas su darbdaviais, siekiant sužinoti, kokių darbuotojų jiems reikia, yra šios programos tolimesnio efektyvumo didinimo užtikrinimas. Taip pat, manau, ne mažiau svarbu yra šviesti darbdavius: sugriauti mitą, kad neįgalieji yra kažkuo prastesni už kitus, į pirmą planą iškeliant jų kompetencijas, motyvaciją ir lojalumą, dažniau įtraukti darbdavius į diskusijas neformalioje aplinkoje“, – tikino ministras.

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė A. Kandratavičienė teigė: „Profesinės reabilitacijos centrai – vienintelės ugdymo įstaigos, kurios yra atsakingos už įdarbinimą. Asmeniui yra suteikiamos taip pat ir psichosocialinės kompetencijos, didelis dėmesys įsidarbinimui skiriamas  nuo pat atėjimo į įstaigą, todėl tai nėra tik profesijos suteikimas. Ši geroji praktika turėtų būti taikoma ir kitoms švietimo ir profesinio mokymo įstaigoms“.

VRC direktorė Tatjana Ulbinienė patikino: „Profesinė reabilitacija tampa vis atviresnė visuomenei ir VRC pavyzdys rodo, kad profesinės reabilitacijos centruose siekiama inkliuzinio mokymo, kai visos visuomenės grupės vienodomis sąlygomis gali įgyti profesiją bei kitų specialistų dėka pasiruošti darbo rinkai. Individualus požiūris į kiekvieną programos dalyvį užtikrina sėkmingą integraciją ir atveria kelia į sėkmingą įsidarbinimą ir išsilaikymą darbo vietoje“.

Svarų pasiūlymą, kuris padėtų padidinti neįgaliųjų įsidarbinimą, pateikė Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė I. Balnanosienė: „Norėčiau paliesti praktikos darbo vietoje klausimą. Nors daug centrų turi sąlygas praktikai atlikti įstaigų viduje, vis dėlto praktika centre nė iš tolo neprilygsta realiai praktikai įmonėje“.

Susitikimo metu taip pat kalbėta apie tai, kad profesinės reabilitacijos centrai vieninteliai iš švietimo ir profesinio mokymo teikėjų privalo rūpintis programų dalyvių įsidarbinimo klausimu:

„Profesinės reabilitacijos programai yra keliami labai griežti reikalavimai rezultatams. Įdarbinti neįgalųjį per 28 d. nuo programos pabaigimo, manau, yra per griežtas reikalavimas, ypač, turint omenyje, kad programa skirta sunkią arba vidutinio sunkumo negalią turintiems asmenims, dažnas dėl persikvalifikavimo neturi darbinės patirties pagal naujai įgytą kvalifikaciją, dėl ilgų nedarbo metų yra praradę socialinius įgūdžius ir pasitikėjimą savimi, didžioji dalis yra vyresnio amžiaus. Asmeniškai manau, jei aš norėčiau pasitraukti iš dabartinės savo darbo pozicijos, 28 d. būtų nepakankamas laikas naujam darbui susirasti. Kita vertus, aiški orientacija į galutinį rezultatą yra bet kokios Europos šalies paslaugu teikėjams keliamas reikalavimas, kuris skatina nuolat tobulėti ir ieškoti inovatyvių sprendimų“, – svarstė VRC Profesinės reabilitacijos skyriaus vadovė Natalja Markovskaja.

„Darbo paieška užtrunka vien dėl to, kad dažniausiai tenka sudalyvauti ne viename darbo pokalbyje, kol gauni darbo pasiūlymą. Po pirmo pokalbio su darbdaviu skambučio dažniausiai sulauki po keliu savaičių. Todėl įsidarbinti per mėnesį yra nelogiškas reikalavimas“, – pritarė profesinės reabilitacijos dalyvis Tomas (vardas pakeistas).

Visgi kalbėta ne tik apie problemas – prie apskritojo stalo diskusijos prisijungė ir savo istorijomis pasidalino sėkmingai profesinės reabilitacijos mokymus baigę ir šiuo metu besimokantys profesinės reabilitacijos dalyviai.

Viena jų – Aurelija (vardas pakeistas), turinti judėjimo negalią: „Apie profesinę reabilitaciją man papasakojo bičiulis. Jis sėkmingai baigė profesinės reabilitacijos programą  ir šiuo metu dirba juvelyru. Jo padrąsinta į programą atvykau ir aš. Kadangi kelionė į miestą man yra tikras išbandymas (Aurelija juda vežimėlio pagalba – aut. pastebėjimas), pasirinkau meninių odos dirbinių gaminimo specialybę. Jau nusipirkau odos, planuoju įsigyti įrankius. Dirbsiu namuose įkurus savo mažas dirbtuves ir bandysiu parduoti savo gaminius“, – pasakojo VRC profesinės reabilitacijos dalyvė.

Gerąja patirtimi pasidalino ir Vilniaus miesto savivaldybės dienos centro „Šviesa“ direktorė Jūratė Tamašauskienė: „Noriu pasidžiaugti mūsų socialinio darbuotojo padėjėju Domu (vardas pakeistas), kuris taip pat yra baigęs profesinę reabilitaciją. Nuo tos dienos, kai Domas pradėjo pas mus darbuotis, net neabejojome, kad jį įdarbinsime visam laikui“, – teigė J. Tamašauskienė, suteikusi žodį pačiam Domui.

„Labai džiaugiuosi įsidarbinęs dienos centre „Šviesa“. Nors visą gyvenimą dirbau prekybininku, socialiniame darbe atradau save. Smagu, kad susidoroju su paskirtomis užduotimis ir kasdien tobulėju. Dar yra daug ko mokytis ir toliau“, – prisipažino Domas.

Diskusijos dalyviams taip pat buvo pristatyta profesinės reabilitacijos centrų geroji patirtis: trumpas susipažinimas su VRC esančiomis klasėmis ir jose besidarbuojančiais profesinės programos dalyviais leido gyvai pamatyti visą reabilitacijos ir mokymo procesą, o Šiaulių darbo rinkos mokymo centro mokinių parengtas filmukas apie jų centrą baigusių dalyvių istorijas užtvirtino išsakytą nuomonę apie profesinės reabilitacijos programos efektyvumą.

Besibaigiant diskusijai buvo sutarta dėl kai kurių esminių neįgaliųjų įdarbinimo didinimui įtaką darančių veiksmų: aktyviau reaguoti į darbo rinkos paklausą, formuoti naują neįgaliųjų – kaip lygiaverčių darbo rinkos dalyvių, o ne gailesčio ar išmaldos prašytojų – įvaizdį, skirti daugiau dėmesio darbdavių ir visuomenės švietimui neįgaliųjų tolerancijos klausimais bei į programų planus įtraukti praktiką realiose įmonėse, taip pat naudoti kuo įvairesnes darbdavių įtraukimo strategijas. Pabaigai darbdavių konfederacijos atstovas D. Arlauskas pasižadėjo kitą darbdavių konfederacijos prezidiumą daryti VRC ir į darbotvarkę įtraukti susipažinimą su teikiamomis profesinės reabilitacijos paslaugomis bei neįgaliaisiais, taip prisidedant prie darbdavių švietimo šiuo klausimu.