Mūsų gydančio sodo istorijos

 „Man labai patinka mūsų sode žydintys jurginai, nes tokie jurginai žydėjo pas mano tetą, kai aš buvau maža. Tai patys gražiausi prisiminimai iš mano vaikystės.“ (Valakupių reabilitacijos centro Kauno skyriaus Dienos centro lankytoja Sonata).

Pasakojimą apie gydantį sodą, vietą, kurioje laikas tarsi sustoja ir tą akimirką atrodo, kad viskas gyvenime yra paprasta, pradeda Valakupių reabilitacijos centro Kauno skyriaus Dienos centro lankytoja Sonata. Šio sodo iniciatorė ir kūrėja yra kolegė Reda. Ją ir pakalbinome.

Nuo ko viskas prasidėjo, kokia yra Redos meilės augalams istorija?
„Mano meilė augalams gimė, kai atostogaudama prie jūros pamačiau levandų sodelį. Tada iš karto įsimylėjau šias gėles. Labiausiai sužavėjo jų spalva forma ir kvapas. Taip gimė mintis savo kieme sukurti levandų gėlyną. Nusipirkau gal 10 krūmelių ir susodinau. Levandos puikiai prigijo ir žavėjo savo grožiu. Tada palaipsniui prie levandų ėmiau derinti kitus augalus, kurie gražiai įsikomponuotų ir dar labiau pabrėžtų jų grožį. Taip po truputį mano gėlynas plėtėsi, jame radosi vis daugiau augalų, kurie savo žydėjimu keitė vieni kitus. Pagrindinė dominuojanti spalva išliko ta pati violetinio levandų atspalvio. Dabar mano gėlynai (jau ne vienas, o keli) jau dideli, džiuginantys akį nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, tačiau pagrindinė ir pati gražiausia gėlė išliko levanda, nuo kurios viskas ir prasidėjo.“

Kaip pasirenki savo augalus?
„Pagal spalvas, žydėjimo trukmę, pagal žiedų formą ir kvapą. Kaip jau minėjau, mano mylimiausia gėlė yra levanda, todėl patinka ir kitos panašų atspalvį turinčios gėlės: katžolė, šalavijas, lubinai, čiobreliai. Taip pat man labai patinka lauko ramunės, tokios niekada neišeinančios iš mados, senus ir naujus laikus apjungiančios paprastumą, kuklumą simbolizuojančios gėlės, todėl jos taip pat puošia mano gėlynus. Dar man patinka daug žalumos turintys ir laukinio gėlyno įspūdį kuriantys augalai – įvairios smilgos, natūralios pušys. Yra augalų, kurie man kelia malonius prisiminimus, tai alyvos, jazminai, liepos, senovinės darželio gėlės kosmėjos. Ne visus šiuos augalus esu pasisodinusi prie savo namų, tačiau visur, kur nuvažiuoju, šie augalai man kelia malonius sentimentus. Kiekvienai metais stengiuosi pasimėgauti liepų, kaštonų, jazminų žydėjimu.“

Kodėl ryšys su augalais šiandien toks svarbus Dienos centro lankytojams ir kiekvienam iš mūsų?
„Manau, kad šiuolaikinis žmogus vėl atranda ryšį ir meilę augalams, kadangi dabar, kaip niekada anksčiau, žmogaus gyvenimo ritmas yra labai greitas. Mes dirbame ofisuose, parduotuvėse, kruopščiai susiplanuojame atostogas šiltuose kraštuose ir, tik atėjus šaltajam sezonui pastebime, kad nematėme liepų, kaštonų žydėjimo, kad taip ilgai laukę vasaros nespėjome ja pasidžiaugti. Per daug bėgome, per daug turėjome planų, darbų, įsipareigojimų. Praleisdami didžiąją dalį dienos uždarose patalpose, paskendę kasdieniniuose rūpesčiuose ramybę ir poilsį bandome atrasti gamtoje. Jos šiais laikais mūsų gyvenime liko labai mažai, juk nėra taip lengva išsiruošti į parkus pasigėrėti gėlynais, sprogstančiais pumpurais ar gelstančiais lapais. Lengviau ir paprasčiau išsiruošiam kelionei į Turkiją ar Egiptą. Todėl vis daugiau kalbama apie žaliųjų erdvių kūrimą šalia žmogaus, arčiausiai jo aplinkos (darbe, gydymo įstaigose, globos namuose, daugiabučių rajonuose). Manau, kad dėl šių priežasčių ir gimė gydomojo sodo idėja.
2022 m. kartu su kolegėmis iš Valakupių reabilitacijos centro dalyvavau tarptautiniuose mokymuose Madride „Healing gardener“, kurių metu buvo kalbama apie terapinę augalų naudą socialiai pažeidžiamoms grupėms fizinę, proto, psichinę negalią turintiems asmenims, senjorams, vaikams, įvairiomis ligomis sergantiems asmenims. Sužinojau kaip terapinės veiklos sode gali pagerinti žmogaus fizinę, socialinę, psichologinę sveikatą. Lankėme Madrido mieste jau įkurtus tokius sodus ir galėjome praktiškai pamatyti jų teikiamą naudą žmonėms. Taigi, remiantis asmenine patirtimi bei žiniomis įgytomis mokymų metu. šį pavasarį nutarėme įkurti augalų sodelį ir VšĮ Valakupių reabilitacijos centro Kauno skyriuje. Į šį procesą, žinoma, nuo pat pradžių įtraukėme ir savo lankytojus. Jie sėjo vaistažolių, gėlių, daržovių sėklas, kurias paskui perkėlėme nuolatines vietas. Dabar kiekvienas lankytojas turi pasiskirstę savo lysves, už kurias yra atsakingi, kad jos neišdžiūtų, kad būtų laiku patręštos, neperdegtų saulėje. Užaugintu derliumi ir terapine nauda mėgaujamės visi bendrai.“

Koks Redos sodo tikslas?
„Mano pačios tikslas, kad gėlės ir kiti augalai būtų kuo arčiau kiekvieno žmogaus, kad jis kiekvieną dieną galėtų stebėti kaip sėkla virsta daigeliu, kaip daigelis užaugina vaisius ar gėlės žiedus. Man labai džiugu kai lankytojai atpažįsta augalų pavadinimus, mėgaujasi kvapais, žiedų spalva. Čia svarbiausia ne gražūs augalai, jų nauda, o gilios žmonių patirtys ir terapinės veiklos. Sodą kuriu tam, kad paprastoje kasdienybėje, nenutolstant nuo įprastos aplinkos galėtume mėgautis bei rūpintis augalais, kurie savo besikeičiančiu veidu teikia mums ramybę ir poilsį.“
Dar keletas Dienos centro lankytojų minčių:
Renata: „labai džiaugiuosi, kad pas mus auga mėtos, kadangi aš prisimenu kaip mano močiutė augino mėtas ir man virdavo iš jų arbatą, pati skaniausia arbata buvo.“
Viktoras: „man patinka sodinti, ravėti ir laistyti mūsų sodo augalus, labai patinka čia augančios braškės.“
Birutė: „man patinka, kad čia auga pomidorai, atsimenu kai vaikystėje su mama auginom pomidorus, man labai patinka jų kvapas. Aš pirmą kartą sužinojau, kad galima auginti pomidorus vazonuose, nežinojau, kad būna žemaūgių pomidorų.“
Ačiū visiems už įkvepiantį pokalbį, pasidalinimus, žmonių ir gėlių istorijas.