Registratūros darbo laikas I - V 7.00 - 16.00

Vilniuje (8-5) 2 477 543    Kaune (8-37) 24 18 81

Top

Neįgaliųjų integracijos ir įdarbinimo programa prekybos centre

Šiandien Valakupių reabilitacijos centre lankėsi UAB „Rimi Lietuva“ atstovai, kurie centro darbuotojams ir atvykusiems užsienio partneriams pristatė jų daugiau nei dešimt metų vykdomą neįgaliųjų integracijos ir įdarbinimo programą. Šios programos pagalba neįgaliesiems suteikiama galimybė būti savarankiškais ir  visaverčiais visuomenės nariais. „Rimi“ atstovai pastebėjo, kad šios programos įgyvendinimas suteikė naudos ne tik neįgaliesiems, tačiau tobulėja kartu su neįgaliaisiais dirbančių supratimas ir tolerancija, tapo šiltesnė atmosfera kolektyve. Be to pastebėjo, kad klientų požiūris į dirbančius ir savarankiškus neįgaliuosius taip pat palankus.  Pasak įmonės atstovų šiuo metu įmonėje dirba virš 100 negalią turinčių asmenų, tai yra apie 10 procentų visų įmonėje dirbančių asmenų. Dėl sėkmingo programos įgyvendinimo manoma kad ateityje „Rimi Lietuva“ galės pasiūlyti dar daugiau darbo vietų skirtingą negalią turintiems asmenims.

Share

Vilniaus miesto savivaldybės konferencijų salėje vyko EQUASS diegime dalyvaujančių darbuotojų mokymai

2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės konferencijų salėje vyko EQUASS pilotiniame diegime dalyvaujančių darbuotojų mokymai “Socialinių paslaugų teikimo rezultatai ir jų vertinimas”. Mokymuose dalyvavo 38 darbuotojai, kurie gilinosi į socialinių paslaugų rezultatų rodiklių apibrėžimą, rezultatų matavimą, rezultatų skirtumus nuo pastangų bei gavo praktinę namų užduotį apibrėžti savo paslaugų rezultatus. Antra mokymų diena, skirta namų užduočių aptarimui, vyks gegužės 16d.
Mokymus veda tarptautinis EQUASS auditorius ir konsultantas G.Moen. Mokymai organizuojami VšĮ Valakupių reabilitacijos centro vykdomo Socialinių paslaugų kokybės gerinimo, taikant EQUASS kokybės sistemą 2017-03-02 sutarties Nr. 08.4.1-ESFA-V-421-01-0001 projekto rėmuose
Share

Neįgaliesiems, norintiems išmokti vairuoti

VšĮ Valakupių reabilitacijos centras, nuo 2011 metų vykdantis Neįgaliųjų vairavimo mokyklos veiklą, kviečia registruotis į vairavimo kursus ir išmokti vairuoti bei įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Vairavimo kursuose gali dalyvauti asmenys, turintys judėjimo negalią, kuriems nustatytas iki 45 proc. darbingumo lygis.

Vairavimo kursai nemokami*. Šiuos kursus finansuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Suteikiamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, kurios taip pat finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Pirmosios pagalbos mokymų kursų, teorinių žinių patikrinimo ir praktikos egzamino VĮ „Regitroje“ kainą dalyvis apmoka pats.

Vairavimo kursai vyks VšĮ Valakupių reabilitacijos centro Kauno skyriuje, A. Juozapavičiaus pr. 34, Kaune.

Registracija:

Registruotis kviečiame jau dabar. Vietų skaičius ribotas. Vairavimo kursai planuojami liepos – spalio mėn.

Telefonu – 8 5 2477452

El. paštu – dovile.kuzmaite@reabilitacija.lt

 

Atvykstant į vairavimo kursus būtina su savimi turėti šiuos dokumentus:

  • motyvacinį laišką;
  • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (LR piliečio pasą arba tapatybės kortelę);
  • neįgaliojo pažymėjimą ir darbingumo lygio pažymą;
  • vieną spalvotą nuotrauką (3×4 cm);
  • vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (forma Nr. 083-1/a), kurioje nurodytas transporto priemonės pritaikymo apribojimas (taikomų apribojimų kodai nuo 10 iki 51).

 

Daugiau informacijos:

Tel.:  (8-5) 2 477 540 ,

El.paštu: dovile.kuzmaite@reabilitacija.lt

 

* Prireikus papildomų vairavimo pamokų taikomas mokestis.

 

Share

Socialinių paslaugų kokybė – tai nenutrūkstamas procesas

Kintant gyvenimo kokybei, kartu didėja ir reikalavimai, keliami paslaugų ir produktų kokybei. Vartotojai reikalauja, jog paslauga ar produktas, kurią jie gauna iš valstybės ar už kurią jie moka, atitiktų jų lūkesčius ir būtų suteikiama taip, kaip numatyta. Vienas iš geriausių būdų, kuriuo įstaiga gali išskirti save iš kitų – tai nuolatos teikti kokybiškesnes paslaugas. Šiandien pats pagrindinis kriterijus, dėl kurio konkuruoja įmonės yra gaminio ar paslaugos kokybė. Kokybė formuoja įvaizdį, daro tiesioginę įtaką veiklos rezultatyvumui, kuriamai pridėtinei vertei, paslaugų gavėjo pasitenkinimui.

Europos socialinių paslaugų kokybės sistema (angl. Voluntary European Quality Framework for Social Services) skirta asmeniui teikiamų socialinių paslaugų kokybei užtikrinti. ES šalyse socialinių paslaugų organizavimas skiriasi atsižvelgiant į sociokultūrinį, istorinį palikimą, tačiau iš esmės atitinka bendrus ES tikslus ir keliamus reikalavimus socialinės apsaugos ir įdarbinimo sistemoms. Šie kokybės principai įkūnija bendrai pripažįstamas ir sutampančias vertybes ir siekia suvienodinti supratimą apie socialinių paslaugų kokybę, taip pat paskleisti gerąją praktiką. Vienintelis Europoje specializuotas socialinių paslaugų kokybės standartas, padedantis įgyvendinti Europos socialinių paslaugų kokybės sistemą, yra EQUASS (European Quality Assurance for Social Services), kurį sukūrė Europos reabilitacijos platforma (ERP). VšĮ Valakupių reabilitacijos centras vykdydamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.4.1.-ESFA-V-421-01-0001 „Socialinių paslaugų kokybės gerinimas, taikant EQUASS kokybės sistemą“ šią sistemą skatina taikyti Lietuvos socialinių paslaugų teikėjų organizacijose.

2017 metais 20 socialinių paslaugų teikėjų buvo atrinkti dalyvauti pilotiniame EQUASS diegime. Atrankos komisija rinko įstaigas remiantis jų motyvacija, novatoriškumą, pasiektus veiklos ir paslaugų teikimo rezultatus, aktyvumą vykdant ir dalyvaujant projektuose, metodinės veiklos vykdymą, patirtį diegiant kokybės sistemas, pajėgumą diegti kokybės sistemą. Galutinį sprendimą dėl įstaigų dalyvavimo pilotiniame diegime lėmė tolygaus regioninio paskirstymo ir socialinių paslaugų įvairovės užtikrinimo kriterijus. Pilotiniame diegime buvo svarbu išbandyti EQUASS įvairaus pobūdžio paslaugose, todėl 20 pirmųjų socialinių paslaugų teikėjų sąrašą sudaro: dienos socialinė globos, pagalbos į namus, integralios pagalbos, dienos socialinės globos, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, laikino apgyvendinimo ir apnakvindinimo ir kitas paslaugas teikiančios valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos.

Projekto pagrindinės veiklos yra nukreiptos į specialistų kompetencijų tobulinimą, nes tai yra viena iš tęstinumą užtikrinančių investicijų bei kokybės kultūros keitimo garantas. Pirmieji buvo apmokyti EQUASS konsultantai, įstaigų vadovai ir EQUASS diegimo koordinatoriai. Koordinatorių mokymuose dalyvavo įstaigų paskirti koordinatoriai, kurie bus atsakingi už EQUASS kokybės sistemos diegimą savo organizacijoje. Trijų dienų mokymus vedė užsienio šalių lektoriai, kurie supažindino koordinatorius su EQUASS kokybės sistemos principu, paaiškino apie tai, kaip vyks kokybės sistemos diegimas ir kaip jį atlikti. Įstaigų vadovų mokymų tikslas buvo suteikti socialinių paslaugų įstaigų vadovams žinių apie kokybės valdymą, EQUASS principus ir reikalavimus, pokyčių valdymą, siekiant didinti jų gebėjimus valdyti EQUASS diegimo procesą bei kurti naują įstaigos kokybės kultūrą.

Kiekvienai projekte dalyvaujančiai įstaigai buvo paskirti sertifikuoti EQUASS konsultantai. Pirmiausia, konsultantai kiekvienoje jiems priskirtoje įstaigoje vedė įvadinius mokymus visiems įstaigos darbuotojams, siekiant užtikrinti, jog EQUASS sistemą ir jos įtaką paslaugoms suprastų kuo daugiau įstaigos darbuotojų. Tai labai svarbu, nes norint užtikrinti kokybę ir EQUASS kokybės sistemos įdiegimą prie to turi prisijungti vadovai ir paslaugas teikiantys specialistai, o sistemos nauda atsispindėtų kasdienėje paslaugų teikimo praktikoje.

Įstaigos atitikimo EQUASS sistemos reikalavimams įvertinimui buvo taikomas savianalizės metodas ir naudotas savęs įsivertinimo klausimynas. Įsivertinimo pagrindas yra darbuotojų indėlis įvertinant įstaigos valdymą, paslaugų teikimą, paslaugų gavėjų įgalinimą ir dalyvavimo galimybes, suinteresuotų šalių dalyvavimą, paslaugų pridedamąją vertė ir naudą paslaugų gavėjams. Taip pat, apsilankymo įstaigose metu konsultantai įvertino įstaigų dokumentaciją, kurią apėmė tokie būtini dokumentai, kaip metiniai planai, individualūs planai, personalo valdymą apibūdinantys dokumentai, etikos kodeksas, konfidencialumo užtikrinimo procedūros ir kiti dokumentai. Didelis dėmesys buvo skiriamas matuojamų ir pasiektų rezultatų vertinimui. Vertinta ar įstaigos gali parodyti konkrečius savo veiklos rezultatus tokiose srityse kaip paslaugų gavėjų įgalinimas, teisių skatinimas ir užtikrinimas, paslaugų gavėjų gyvenimo kokybės gerinimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir asmeninis tobulėjimas, partnerystės pridedama vertė, suinteresuotų šalių pasitenkinimas, paslaugų nauda paslaugų gavėjams ir daugelis kitų rezultatų. Šiems duomenims apdoroti buvo naudojama savęs įsivertinimo analizės programa, kuri  kiekvienai įstaigai suformavo „voratinklį“, apibrėžianti tobulintinas sritis. Pirminiai įsivertinimo rezultatai rodo, kad pilotiniame EQUASS diegime dalyvaujančios organizacijos turi tobulėti etikos, teisių užtikrinimo srityse, turi ieškoti inovatyvių metodų didinant paslaugų gavėjų įgalinimą, didinti orientaciją į rezultatus ir mokėti pateikti savo veiklos pasiektus rezultatus.

Viso EQUASS pilotinio diegimo priežiūrą vykdo tarptautinis EQUASS ekspertas, kuris šių metų pradžioje pateiks visų įstaigų savęs įsivertinimo rezultatų apibendrinimą, kuriame matysis kokiose srityse įstaigoms reikia daugiausiai pagalbos. Labiausiai dėmesio reikalaujančiosios srityse bus organizuojami mokymai pilotinių įstaigų darbuotojams, teikiamos individualios konsultacijos, vykdomi apsikeitimo patirtimi susitikimai, skatinamas mokymasis iš kitų socialinių paslaugų teikėjų Lietuvoje ir užsienyje. Jau dabar išryškėjo pirmos būtinų mokymų temos – rezultatų matavimas ir gyvenimo kokybės vertinimas, taigi šiose srityse būtinai projekto metu įstaigos gaus reikalinga pagalbą ir bus skatinamos ieškoti galimų sprendimo variantų.

Pilotiniame diegime dalyvauja 20 socialinių paslaugų teikėjų. Po pilotinio diegimo patobulinus diegimo procesą atsižvelgiant į šio diegimo patirtį, projekte bus kviečiami dalyvauti dar 100 socialinių paslaugų teikėjų iš visos Lietuvos. Kviečiame sekti mūsų naujienas www.reabilitacija.lt ir laukti naujo EQUASS tinklapio – www.equass.lt, kuris šiais metais turėtų išplaukti į internetinių platybių erdves.

 

Share

Profesinė reabilitacija – kelias į sėkmingą įsidarbinimą

1992 metais Jungtinių Tautų Organizacija, siekdama atkreipti dėmesį į neįgalių žmonių problemas ir skatindama kovoti už lygiavertes neįgaliųjų teises visuomenėje, gruodžio 3-iąją paskelbė Tarptautine neįgalių žmonių diena. VšĮ Valakupių reabilitacijos centras kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. organizavo apskrito stalo diskusiją „Profesinė reabilitacija – kelias į sėkmingą įsidarbinimą“. Diskusija buvo skirta paminėti Tarptautinę neįgalių žmonių dieną bei pabrėžti neįgaliųjų, baigusių profesinės reabilitacijos programas, integracijos į darbo rinką svarbą. Į apskrito stalo diskusiją buvo pakviesti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų atstovai, neįgaliuosius atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų ir kitų suinteresuotų organizacijų nariai.

Diskusijos tikslas – aptarti asmenų, baigusių profesinės reabilitacijos programas, įsidarbinimo galimybių didinimą bei iškelti pagrindinius neįgalaus jaunimo, baigusio profesinės reabilitacijos programas, įsidarbinimo galimybių klausimus.

Profesinė reabilitacija – tai asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ar kitomis poveikio priemonėmis. Profesinės reabilitacijos paslaugų reikšmę visoje neįgaliųjų socialinės integracijos ir užimtumo didinimo sistemoje rodo tai, kad šias paslaugas teikiančių centrų skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo nuo 5 iki 16-os įstaigų ir jų filialų. Nuo 2011 metų iki 2016 metų profesinės reabilitacijos poreikis buvo nustatytas 3,7 tūkst. asmenų. Profesinė reabilitacija neįgaliam asmeniui suteikia ne vien profesines žinias ir įgūdžius, neįgalus žmogus čia gauna ir tiek pat svarbią psichosocialinę pagalbą, dalyvavimas programoje padeda sugrįžti į aktyvią profesinę veiklą.

Vienas pagrindinių profesinės reabilitacijos tikslų – ugdyti ar atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes. Kaip rodo VšĮ Valakupių reabilitacijos centro surinkti duomenys, vidutiniškai 60 procentų profesinės reabilitacijos dalyvių yra 30–54 m. amžiaus. Didžiausią įsidarbinusiųjų per 6 mėnesius po profesinės reabilitacijos skaičių sudaro 45–54 m. amžiaus neįgalieji. Profesinėje reabilitacijoje mažiau dalyvauja darbingo amžiaus jaunimas (18–29 metų). Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė pažymėjo, kad jauni negalią turintys žmonės dažniau pasirenka galimybę mokytis bendrose erdvėse, labiausiai jų poreikius ir interesus atitinkančiose švietimo įstaigose. Deja, nėra tikslios statistikos, kaip baigus mokytis jiems sekasi įsidarbinti.

„Kas gali pastūmėti darbdavį priimti dirbti neįgalų asmenį? Tai ne vien finansinė paskata. Tai ir požiūrio į darbuotoją su negalia klausimas. Darbdavių ir visuomenės požiūris pamažu keičiasi. Tačiau būtini pokyčiai ir neįgaliųjų profesiniame parengime. Reikia sudaryti galimybę mokytis paklausių, naujausias technologijas taikančių profesijų“, – sakė diskusijoje dalyvavęs Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį, kad profesinės reabilitacijos centrai yra vienintelės mokymo įstaigos, kurios rūpinasi mokymus baigusiųjų įdarbinimu. Tam tikra prasme tai padeda profesinės reabilitacijos centrams lanksčiai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ir nuolatos siekti teikiamų paslaugų kokybės. Bendradarbiaujant tiesiogiai su darbdaviais būtina planuoti naujų, sparčiai technologiniu požiūriu besikeičiančiai darbo rinkai reikalingų mokymo programų rengimą. Perspektyvios mokymo programos būtų patrauklesnės neįgaliems jauniems žmonėms su negalia, savo ateitį siejantiems su informacinių technologijų, nuotolinio darbo teikiamomis galimybėmis. „Neabejotinai turime daugiau dirbti su darbdaviais ir keisti jų požiūrį į žmogų su negalia. Darbdaviai turėtų vertinti ne tik finansinę naudą, bet prisiimti ir socialinę atsakomybę, neįgalius darbuotojus priimant kaip lygiaverčius mūsų visuomenės narius“, – teigė Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis diskusijoje iškėlė klausimus, aktualius profesinės reabilitacijos paslaugų perspektyvos požiūriu. Kaip toliau užtikrinamas profesinės reabilitacijos programą užbaigusio asmens įtraukus dalyvavimas visuomenėje? Ar valstybės investicija į profesinės reabilitacijos paslaugas yra tinkamiausia konkrečiam asmeniui su negalia ir visai visuomenei? Siekdami sėkmingos neįgaliųjų integracijos profesinės reabilitacijos paslaugų teikėjai turi labiau orientuotis į konkrečių darbdavių poreikius, įtraukti darbdavius į diskusijas jau rengiant profesinio mokymo programas. Sistemoje turi atsirasti vietos ir darbdavių švietimui, suteikiant galimybę darbdaviams pažinti žmones su negalia, geriau suprasti jų kompetencijas ir stipriąsias puses. Ministro nuomone, turi būti ieškoma tokių sprendimų, kad ne tik profesinės reabilitacijos, bet ir visų neįgaliųjų integracijos priemonių visuma kiek galima taikliau pasiektų neįgalųjį, padėtų jam išlikti aktyviam darbinėje veikloje, užtikrintų teisę visavertiškai gyventi visuomenėje.

Informaciją parengė

VšĮ „Vilties žiedas“ Profesinės reabilitacijos metodinis centras

Share

Profesinės reabilitacijos specialistai gilino žinias apie epilepsiją

Ką kiekvienas iš mūsų turime žinoti apie epilepsiją? Kaip ir kodėl ja susergama? Ar šios ligos baimė yra pagrįsta? Kaip savo kasdieniame darbe galime padėti žmogui, sergančiam epilepsija?

Šie klausimai dažnai kyla specialistams, dirbantiems profesinės reabilitacijos srityje. Šiandien apie šią ligą žinome dar nepakankamai, apie ją vis dar vengiama kalbėti. Siekiant kelti profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių specialistų kvalifikaciją, buvo suorganizuoti mokymai „Darbas su negalią turinčiais asmenimis, sergančiais epilepsija“. Mokymus 2017 m. lapkričio 24 d. organizavo VšĮ „Vilties žiedas“, vykdydamas profesinės reabilitacijos metodinio centro 2017 metų veiklų programą. Mokymų tikslas – supažindinti specialistus su darbo specifika bei suteikti reikiamas žinias, identifikuoti dažniausiai iškylančias problemas dirbant su epilepsija sergančiais asmenimis.

Mokymus vedė Lietuvos Caritas Epilepsijos psichosocialinio konsultacinio centro vadovė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė, socialinių mokslų daktarė Polina Šedienė. Lektorė jau daug metų dirba konsultavimo ir pagalbos sergantiems epilepsija bei jų šeimos nariams srityje. Kaip teigė Dr. P. Šedienė, epilepsija serga maždaug 6 iš 1000 gyventojų. Dažnai atsitinka taip, kad sergančiojo šeimoje yra nekalbama apie epilepsiją. Taip pat apie ją nekalbama su draugais ir darbo ar mokslo kolegomis. Kai kurie sergantys epilepsija mieliau tai nutyli. Ne išimtis – neįgalieji, dalyvaujantys profesinės reabilitacijos programoje. Profesinės reabilitacijos programoje dalyvauja skirtingas negalias turintys neįgalieji, kuriems nustatytas 0-45 proc. darbingumo lygis. Epilepsija nebūtinai yra pagrindinis susirgimas, dėl kurio asmeniui nustatomas neįgalumas. Ši liga gali būti viena iš kompleksinės negalios dalių.

Mokymuose dalyvavę profesinės reabilitacijos specialistai: socialiniai darbuotojai, atvejo ir įdarbinimo vadybininkai, profesijos mokytojai, psichologai, kineziterapeutai, specialieji pedagogai, – pastebėjo, kad daugeliui jų darbe ar kasdieniame gyvenime teko sutikti epilepsija sergančių asmenų ar stebėti epilepsijos priepuolio ištiktą žmogų. Visi sutiko, kad dažnai žinių apie šią ligą trūkumas sukelia nepaaiškinamą baimę, o nežinojimas, kaip padėti sergančiajam, – bejėgiškumo jausmą.

Epilepsija – dažniausia lėtinė nervų sistemos liga, kuri buvo žinoma jau senovėje, tačiau ir šiandien dar daug žmonių gyvena savo įsitikinime, kad epilepsija yra kažkas mistiška, paslaptinga. Žmonėms žodis „epilepsija“ asocijuojasi su kritimu be sąmonės, lydimu traukulių ir iš burnos krentančių putų. Labai dažnai visuomenėje neatpažįstamos tos epilepsijos formos, kurios pasireiškia ne traukuliais, bet į alpimą panašiais sąmonės sutrikimais, sustingimais, abejingumu tam, kas vyksta. Šiuos reiškinius šeimos nariai ar mokytojai, dažnai vertina kaip neatidumą, išsiblaškymą. Epilepsija gali pasireikšti ir keisto elgesio priepuoliais bei neadekvačiu emocijų reiškimu. Tokiais atvejais pastebimi žmogui visai nebūdingi staigūs pykčio, agresyvumo priepuoliai, rėkimas, juokas ar artimųjų puolimas. Tokių priepuolių kamuojami žmonės nesuvokia savo elgesio neadekvatumo, nelaiko to liga, dažniausiai, pasibaigus priepuoliui, neatsimena, kas vyko jo metu.

Lektorės teigimu, 2013 metais Lietuvoje buvo apie 24 tūkst. asmenų, kuriems diagnozuota epilepsija. Deja, sergančių epilepsija skaičius kasmet auga. Pozityvu yra tai, kad epilepsija gali būti gydoma. Tinkamai gydomi asmenys neišsiskiria iš kitų ir apie 70 proc. sergančiųjų daugiau nepatiria priepuolių bei gyvena visiškai normalų gyvenimą.

Profesinės reabilitacijos paslaugomis siekiama atkurti arba padidinti neįgalaus asmens darbingumą, profesinę kompetenciją, didinti įsidarbinimo galimybes. Kasmet apie 1100 skirtingas negalias turinčių neįgaliųjų dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje. Dr. P.Šedienė pažymėjo, kad dirbant su neįgaliaisiais, sergančiais epilepsija, ypač svarbi integrali pagalba, visų profesinės reabilitacijos srityje dirbančių specialistų bendras darbas. Visais atvejais veiksminga psichoterapinė pagalba, neįgaliojo įtraukimas į bendras veiklas, užimtumas socialinėse veiklose, parama ir palaikymas grupinių užsiėmimų metu.

Mokymų metu dalyviai iškėlė labiausiai rūpimus klausimus: kaip atpažinti epilepsijos priepuolį, kaip elgtis priepuolio metu, kaip užtikrinti reikiamą pagalbą, kokių veiksmų imtis įvykus priepuoliui? Lektorė akcentavo kelis paprastus žingsnius: nusiraminti, saugoti priepuolio ištiktą asmenį nuo sužeidimų, likti šalia, kol jis atgaus sąmonę, ir, priepuoliui pasibaigus, pasiūlyti reikiamą pagalbą.

Vienas iš pagrindinių profesinės reabilitacijos tikslų – neįgaliojo asmens įsidarbinimas. Profesinės reabilitacijos programos ciklo metu teikiama pagalbos įsidarbinant ir palaikymo įsitvirtinant darbo vietoje paslauga. Siekiant šio tikslo, paslaugas teikiantys specialistai tiesiogiai bendrauja su darbdaviais, konsultuoja juos dėl darbo vietos pritaikymo neįgaliojo poreikiams, padeda spręsi po įdarbinimo iškylančias problemas. Įvertindama išklausytų mokymų naudą viena iš mokymų dalyvių pažymėjo, kad dabar kaip specialistė jausis tvirčiau susidūrusi su epilepsija sergančiu žmogumi: „Mokymų metu gautos žinios padėjo man įveikti savo išankstines nuostatas. Dabar aš apie epilepsiją, kaip apie ligą, galėsiu daugiau papasakoti darbdaviui, padėti jam įveikti vyraujančias nepagrįstas baimes. Galėsiu perteikti gautas žinias, formuoti darbdavių požiūrį į epilepsiją kaip į valdomą ligą, netrukdančią sergančiajam sėkmingai prisitaikyti ir dirbti“.

Informaciją parengė

VšĮ „Vilties žiedas“ Profesinės reabilitacijos metodinis centras

Share

ProfesinA�s reabilitacijos efektyvumas A?rodytas: kA� galime daryti geriau?

PaskutiniA�jA� lapkriA?io dienA� VA?A� ValakupiA? reabilitacijos centras (VRC) kartu su NeA?galiA?jA? reikalA? departamentu visA? profesine reabilitacija suinteresuotA? organizacijA? atstovus sukvietA� A? apskritojo stalo diskusijA� a�zProfesinA� reabilitacija a�� kelias A? sA�kmingA� A?sidarbinimA�a�?, kurioje kalbA�ta apie neA?galiA?jA?, baigusiA? profesinA�s reabilitacijos programas A?darbinimo didinimA�.

Remiantis 2016 m. gale atlikto profesinA�s reabilitacijos Lietuvoje tyrimo iA?vadomis, profesinA�s reabilitacijos poreikis auga, taA?iau A?staigos, teikianA?ios profesinA�s reabilitacijos paslaugas, siekia aktyvesnio neA?galiA?jA? dalyvavimo darbo rinkoje. Oficiali statistika skelbia, kad iki A?iA? metA? spalio mA�n. profesinA�s reabilitacijos programoje Lietuvoje dalyvavo 1007 asmenys, kai tuo tarpu per visus 2016 m. a�� 1109 dalyviai, taigi, akivaizdA?iai, A?ios programos poreikis kasmet didA�ja. ProgramA� 2016 m. baigusiA? dalyviA? A?sidarbinimo rodiklis per minA�tA� laikotarpA? siekia 73,7 proc.

Susirinkusieji, tarp kuriA? LR Seimo SocialiniA? reikalA? ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas, LR VyriausybA�s patarA�jas neA?galiA?jA? klausimais Juozas BernataviA?ius, LR VyriausybA�s Politikos A?gyvendinimo grupA�s patarA�ja Rasa LaiconienA�, LR socialinA�s apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Lietuvos darbdaviA? konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, NeA?galiA?jA? reikalA? departamento direktorA� Asta KandrataviA?ienA�, Lietuvos darbo birA?os PriemoniA? A?gyvendinimo organizavimo skyriaus vedA�jas Vygintas MorkA�nas, Vilniaus teritorinA�s darbo birA?os direktorA� Inga BalnanosienA�, nevyriausybiniA? organizacijA? vienijanA?iA? neA?galius A?mones bei kitA? suinteresuotA? A?aliA? atstovai ieA?kojo atsakymA?, kas galA�tA? padA�ti likusiems 27 proc. neA?sidarbinusiA? neA?galiA?jA? A?sidarbinti ir ilgam integruotis A? darbo rinkA�. Diskusijos metu aptarti su A?iuo klausimu susijA� bendradarbiavimo su darbdaviais bA�dai, finansavimo, motyvacijos, kompetencijA?, A?moniA? socialinA�s atsakomybA�s, tolerancijos ir kt. klausimai.

Viena iA? aktyviausiai diskutuotA? temA? a�� reabilitacijos centrA? siA�lomA? mokymA? programA? atitikimas darbo rinkos poreikiams. Anot diskusijos dalyviA?, centrai turA�tA? labiau orientuotis A? ilgalaikes darbo rinkos poreikio prognozes: a�zDabar yra ruoA?iami specialistai, kurie, nesame tikri, ar bus reikalingi ateityje. Profesijas reikA�tA? planuoti bent deA?imtmetA? A? priekA?a�?, a�� teigA� darbdaviA? konfederacijos atstovas D. Arlauskas

Jam pritarA� ir LR SocialinA�s apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis: a�zProfesinA�s reabilitacijos programos efektyvumas yra A?rodytas. ProgramA? lankstumas, bendradarbiavimas su darbdaviais, siekiant suA?inoti, kokiA? darbuotojA? jiems reikia, yra A?ios programos tolimesnio efektyvumo didinimo uA?tikrinimas. Taip pat, manau, ne maA?iau svarbu yra A?viesti darbdavius: sugriauti mitA�, kad neA?galieji yra kaA?kuo prastesni uA? kitus, A? pirmA� planA� iA?keliant jA? kompetencijas, motyvacijA� ir lojalumA�, daA?niau A?traukti darbdavius A? diskusijas neformalioje aplinkojea�?, a�� tikino ministras.

NeA?galiA?jA? reikalA? departamento prie SocialinA�s apsaugos ir darbo ministerijos direktorA� A. KandrataviA?ienA� teigA�: a�zProfesinA�s reabilitacijos centrai a�� vienintelA�s ugdymo A?staigos, kurios yra atsakingos uA? A?darbinimA�. Asmeniui yra suteikiamos taip pat ir psichosocialinA�s kompetencijos, didelis dA�mesys A?sidarbinimui skiriamasA� nuo pat atA�jimo A? A?staigA�, todA�l tai nA�ra tik profesijos suteikimas. A�i geroji praktika turA�tA? bA�ti taikoma ir kitoms A?vietimo ir profesinio mokymo A?staigomsa�?.

VRC direktorA� Tatjana UlbinienA� patikino: a�zProfesinA� reabilitacija tampa vis atviresnA� visuomenei ir VRC pavyzdys rodo, kad profesinA�s reabilitacijos centruose siekiama inkliuzinio mokymo, kai visos visuomenA�s grupA�s vienodomis sA�lygomis gali A?gyti profesijA� bei kitA? specialistA? dA�ka pasiruoA?ti darbo rinkai. Individualus poA?iA�ris A? kiekvienA� programos dalyvA? uA?tikrina sA�kmingA� integracijA� ir atveria kelia A? sA�kmingA� A?sidarbinimA� ir iA?silaikymA� darbo vietojea�?.

SvarA? pasiA�lymA�, kuris padA�tA? padidinti neA?galiA?jA? A?sidarbinimA�, pateikA� Vilniaus teritorinA�s darbo birA?os direktorA� I. BalnanosienA�: a�zNorA�A?iau paliesti praktikos darbo vietoje klausimA�. Nors daug centrA? turi sA�lygas praktikai atlikti A?staigA? viduje, vis dA�lto praktika centre nA� iA? tolo neprilygsta realiai praktikai A?monA�jea�?.

Susitikimo metu taip pat kalbA�ta apie tai, kad profesinA�s reabilitacijos centrai vieninteliai iA? A?vietimo ir profesinio mokymo teikA�jA? privalo rA�pintis programA? dalyviA? A?sidarbinimo klausimu:

a�zProfesinA�s reabilitacijos programai yra keliami labai grieA?ti reikalavimai rezultatams. A�darbinti neA?galA?jA? per 28 d. nuo programos pabaigimo, manau, yra per grieA?tas reikalavimas, ypaA?, turint omenyje, kad programa skirta sunkiA� arba vidutinio sunkumo negaliA� turintiems asmenims, daA?nas dA�l persikvalifikavimo neturi darbinA�s patirties pagal naujai A?gytA� kvalifikacijA�, dA�l ilgA? nedarbo metA? yra praradA� socialinius A?gA�dA?ius ir pasitikA�jimA� savimi, didA?ioji dalis yra vyresnio amA?iaus. AsmeniA?kai manau, jei aA? norA�A?iau pasitraukti iA? dabartinA�s savo darbo pozicijos, 28 d. bA�tA? nepakankamas laikas naujam darbui susirasti. Kita vertus, aiA?ki orientacija A? galutinA? rezultatA� yra bet kokios Europos A?alies paslaugu teikA�jams keliamas reikalavimas, kuris skatina nuolat tobulA�ti ir ieA?koti inovatyviA? sprendimA?a�?, a�� svarstA� VRC ProfesinA�s reabilitacijos skyriaus vadovA� Natalja Markovskaja.

a�zDarbo paieA?ka uA?trunka vien dA�l to, kad daA?niausiai tenka sudalyvauti ne viename darbo pokalbyje, kol gauni darbo pasiA�lymA�. Po pirmo pokalbio su darbdaviu skambuA?io daA?niausiai sulauki po keliu savaiA?iA?. TodA�l A?sidarbinti per mA�nesA? yra nelogiA?kas reikalavimasa�?, a�� pritarA� profesinA�s reabilitacijos dalyvis Tomas (vardas pakeistas).

Visgi kalbA�ta ne tik apie problemas a�� prie apskritojo stalo diskusijos prisijungA� ir savo istorijomis pasidalino sA�kmingai profesinA�s reabilitacijos mokymus baigA� ir A?iuo metu besimokantys profesinA�s reabilitacijos dalyviai.

Viena jA? a�� Aurelija (vardas pakeistas), turinti judA�jimo negaliA�: a�zApie profesinA� reabilitacijA� man papasakojo biA?iulis. Jis sA�kmingai baigA� profesinA�s reabilitacijos programA� A�ir A?iuo metu dirba juvelyru. Jo padrA�sinta A? programA� atvykau ir aA?. Kadangi kelionA� A? miestA� man yra tikras iA?bandymas (Aurelija juda veA?imA�lio pagalba a�� aut. pastebA�jimas), pasirinkau meniniA? odos dirbiniA? gaminimo specialybA�. Jau nusipirkau odos, planuoju A?sigyti A?rankius. Dirbsiu namuose A?kurus savo maA?as dirbtuves ir bandysiu parduoti savo gaminiusa�?, a�� pasakojo VRC profesinA�s reabilitacijos dalyvA�.

GerA�ja patirtimi pasidalino ir Vilniaus miesto savivaldybA�s dienos centro a�zA�viesaa�? direktorA� JA�ratA� TamaA?auskienA�: a�zNoriu pasidA?iaugti mA�sA? socialinio darbuotojo padA�jA�ju Domu (vardas pakeistas), kuris taip pat yra baigA�s profesinA� reabilitacijA�. Nuo tos dienos, kai Domas pradA�jo pas mus darbuotis, net neabejojome, kad jA? A?darbinsime visam laikuia�?, a�� teigA� J. TamaA?auskienA�, suteikusi A?odA? paA?iam Domui.

a�zLabai dA?iaugiuosi A?sidarbinA�s dienos centre a�zA�viesaa�?. Nors visA� gyvenimA� dirbau prekybininku, socialiniame darbe atradau save. Smagu, kad susidoroju su paskirtomis uA?duotimis ir kasdien tobulA�ju. Dar yra daug ko mokytis ir toliaua�?, a�� prisipaA?ino Domas.

Diskusijos dalyviams taip pat buvo pristatyta profesinA�s reabilitacijos centrA? geroji patirtis: trumpas susipaA?inimas su VRC esanA?iomis klasA�mis ir jose besidarbuojanA?iais profesinA�s programos dalyviais leido gyvai pamatyti visA� reabilitacijos ir mokymo procesA�, o A�iauliA? darbo rinkos mokymo centro mokiniA? parengtas filmukas apie jA? centrA� baigusiA? dalyviA? istorijas uA?tvirtino iA?sakytA� nuomonA� apie profesinA�s reabilitacijos programos efektyvumA�.

Besibaigiant diskusijai buvo sutarta dA�l kai kuriA? esminiA? neA?galiA?jA? A?darbinimo didinimui A?takA� daranA?iA? veiksmA?: aktyviau reaguoti A? darbo rinkos paklausA�, formuoti naujA� neA?galiA?jA? a�� kaip lygiaverA?iA? darbo rinkos dalyviA?, o ne gailesA?io ar iA?maldos praA?ytojA? a�� A?vaizdA?, skirti daugiau dA�mesio darbdaviA? ir visuomenA�s A?vietimui neA?galiA?jA? tolerancijos klausimais bei A? programA? planus A?traukti praktikA� realiose A?monA�se, taip pat naudoti kuo A?vairesnes darbdaviA? A?traukimo strategijas. Pabaigai darbdaviA? konfederacijos atstovas D. Arlauskas pasiA?adA�jo kitA� darbdaviA? konfederacijos prezidiumA� daryti VRC ir A? darbotvarkA� A?traukti susipaA?inimA� su teikiamomis profesinA�s reabilitacijos paslaugomis bei neA?galiaisiais, taip prisidedant prie darbdaviA? A?vietimo A?iuo klausimu.

Share

ProfesinA�s reabilitacijos dalyviA? A?sidarbinimas pasiekA� 73,7 procentA?

2017 m. lapkriA?io 15 d. NeA?galiA?jA? reikalA? departamente prie SocialinA�s apsaugos ir darbo ministerijos vyko pasitarimas, kurio metu buvo aptarti A?iuo metu aktualiausi profesinA�s reabilitacijos paslaugA? teikimo klausimai. PasitarimA� organizavo NeA?galiA?jA? reikalA? departamentas, atsiA?velgdamas A? 2017 m. spalio 25 d. vykusios apskrito stalo diskusijos a�zProfesinA�s reabilitacijos paslaugas teikianA?iA? A?staigA? veikla A?iandien: problemos ir galimybA�sa�? metu iA?sakytus profesinA�s reabilitacijos paslaugas teikianA?iA? A?staigA? poreikius. Pasitarime dalyvavo Lietuvos Respublikos socialinA�s apsaugos ir darbo ministerijos atstovA� Irma MituzienA�, NeA?galiA?jA? reikalA? departamento direktorA� Asta KandrataviA?ienA�, Lietuvos darbo birA?os direktorA� Ligita ValalytA� ir darbo rinkos ir uA?imtumo rA�mimo politikos A?gyvendinimo departamento priemoniA? A?gyvendinimo skyriaus vedA�jas Vygintas MorkA�nas, profesinA�s reabilitacijos paslaugas teikianA?iA? A?staigA? atstovai.

ProfesinA�s reabilitacijos paslaugomis siekiama ugdyti arba atkurti neA?galiA? asmenA? darbingumA� ir didinti jA? A?sidarbinimo galimybes. Tai viena iA? neA?galiA?jA? uA?imtumo rA�mimo priemoniA?, kuriA� A?gyvendina Lietuvos darbo birA?a prie SocialinA�s apsaugos ir darbo ministerijos. ProfesinA�s reabilitacijos programoje dalyvaujantys neA?galieji, norintys A?sidarbinti, gali atstatyti darbo A?gA�dA?ius, A?gyti arba tobulinti kvalifikacijA� bei A?gyti kompetencijA?. Nuo 2017 metA? pradA?ios daugiau kaip 73,7 proc. profesinA�s reabilitacijos paslaugomis pasinaudojusiA? neA?galiA?jA? A?sidarbino arba pradA�jo savarankiA?kA� darbinA� veiklA�.

A�iuo metu profesinA�s reabilitacijos paslaugas neA?galiesiems teikia 12 A?staigA?, siA�lanA?iA? apie 300 skirtingA? mokymo programA?. Pasitarimo metu buvo aptarta visoms A?staigoms aktuali problema, iA?kilusi dA�l profesinA�s reabilitacijos paslaugA? vieA?ojo pirkimo-pardavimo sutartyje pagal mokymo programas nustatyto maksimalaus profesinA�s reabilitacijos dalyviA? skaiA?iaus. ProfesinA�s reabilitacijos A?staigoje, A?vertinus neA?galiA?jA? profesinius gebA�jimus ir parinkus jiems tinkamiausiA� mokymo programA�, asmuo negali joje dalyvauti, jei jau yra pasiektas sutartyje su A?staiga nustatytas A?iai programai maksimalus dalyviA? skaiA?ius. Taip susidaro situacija, kai profesinA�s reabilitacijos paslaugas teikianti A?staiga negali neA?galaus asmens priimti mokytis pagal jam tinkanA?iA� programA�.

Lietuvos darbo birA?a, bendradarbiaudama su NeA?galiA?jA? reikalA? departamentu bei profesinA�s reabilitacijos paslaugas teikianA?iomis A?staigomis, pasiekA�, kad bA�tA? uA?tikrintas profesinA�s reabilitacijos paslaugA? efektyvumas.

Lietuvos darbo birA?os direktorA� pasidA?iaugA�, kad profesinA�s reabilitacijos paslaugas teikianA?ios A?staigos kartu kelia aktualius klausimus. Tai padeda geriau A?vertinti problemA? mastA� ir ieA?koti priemoniA? joms sprA�sti. Lietuvos darbo birA?os atstovai akcentavo, kad A?staigA? teikiamos profesinA�s reabilitacijos paslaugos finansuojamos pagal profesinA�s reabilitacijos paslaugA? vieA?ojo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pasiraA?ytos A?vykdA?ius vieA?A�jA? paslaugA? pirkimA�. Ir A?iA? sutarA?iA? sA�lygA? turi bA�ti grieA?tai laikomasi. a�zNegalime nukrypti nuo A?iose sutartyse nustatytA? sA�lygA?. TaA?iau kiekvieno asmens, norinA?io dalyvauti profesinA�s reabilitacijos programoje, situacija yra individuali. Jeigu paslaugas teikianti A?staiga kreipsis A? Lietuvos darbo birA?os atsakingus asmenis, kiekvienas toks atvejis bus svarstomas. AtsiA?velgiant A? susidariusiA� situacijA� bus ieA?koma problemos sprendimo, nepaA?eidA?ianA?io Lietuvos Respublikos VieA?A?jA? pirkimA? A?statymo nuostatA?a�?, a�� pabrA�A?A� Lietuvos darbo birA?os direktorA� Ligita ValalytA�.

Kita problema kyla dA�l profesinA�s reabilitacijos paslaugA? finansavimo sA�lygA?. Lietuvos darbo birA?a gali finansuoti neA?galiojo dalyvavimA� tik profesinA�s reabilitacijos programose, kuriA? trukmA� ne ilgesnA� kaip iki 2018 m. geguA?A�s 31 d. Lietuvos darbo birA?os atstovas Vygintas MorkA�nas patikino, kad profesinA�s reabilitacijos paslaugA? vieA?ojo pirkimo-pardavimo sutarA?iA? A?vykdymui numatytA? lA�A?A? maA?inti neketinama. Tam, kad jos bA�tA? efektyviai A?sisavintos, reikia daugiau informacijos iA? profesinA�s reabilitacijos paslaugas teikianA?iA? A?staigA?, A? kokias mokymo programas pagal jA? trukmA� dar gali bA�ti priimami neA?galieji. Lietuvos darbo birA?os duomenimis iki 2017 metA? spalio 31 d. pasiekti profesinA�s reabilitacijos programA? A?gyvendinimo rezultatai leidA?ia tikA�tis, kad bendromis teritoriniA? darbo birA?A? ir profesinA�s reabilitacijos paslaugas teikianA?iA? A?staigA? pastangomis visa skirta parama pasieks tikslinA� grupA� – neA?galiuosius.

A�gyvendinant neA?galiA?jA? uA?imtumo rA�mimo priemones, profesinA�s reabilitacijos paslaugas numatoma pirkti ir kitais metais. SocialinA�s apsaugos ir darbo ministerijos atstovA� pasitarimo dalyvius patikino, kad jau A?iuo metu yra ruoA?iami bA�tini dokumentai ir profesinA�s reabilitacijos paslaugA? neA?galiesiems tA�stinumas bus uA?tikrintas. Ministerijos atstovA� taip pat paragino paslaugas teikianA?ias A?staigas glaudA?iau bendradarbiauti su Lietuvos darbo birA?a bei keistis aktualia informacija siekiant, kad profesinA�s reabilitacijos paslaugos kuo labiau atitiktA? neA?galiA?jA? poreikius ir darbo rinkos situacijA�. A�iai nuomonei pritarA� ir NeA?galiA?jA? reikalA? departamento direktorA� Asta KandrataviA?ienA�. Dauguma profesinA�s reabilitacijos paslaugas teikianA?iA? A?staigA? keliamA? klausimA?, pavyzdA?iui, dA�l paslaugA? kainA?, paslaugA? pirkimo sutarties sA�lygA?, yra bendri visoms A?staigoms. DirektorA� pakvietA� A?staigas daugiau kalbA�tis ir bendradarbiauti tarpusavyje, iA?kylanA?ias problemas sprA�sti kartu. Teikiant profesinA�s reabilitacijos paslaugas, pasiekti iA?ties geri rodikliai ir tai yra visA? A?ias paslaugas teikianA?iA? A?staigA? darbo rezultatas.

Programos efektyvumo rodikliai Lietuvoje

Share

Neformaliojo suaugusiA?jA? A?vietimo ir tA�stinio mokymosi IA?orinio (angl. front-end) programavimo programa

Neformaliojo suaugusiA?jA? A?vietimo ir tA�stinio mokymosi IA?orinio (angl. front-end) programavimo,
programa kuriA� finansuoja Lietuvos Respublikos A?vietimo ir mokslo ministerija valstybA�s biudA?eto lA�A?omis.

SuaugusiA?jA? A?vietimo ir tA�stinio mokymosi finansavimo tikslas a�� plA�toti neformaliojo suaugusiA?jA? A?vietimo paslaugas, pritaikyti jas prie visuomenA�s ir darbo rinkos poreikiA?.

A�iA? programA? siekis a�� suteikti teisines garantijas asmeniui A?gyvendinti A?gimtA� teisA� visA� gyvenimA� ugdyti savo asmenybA�, laiduoti jam galimybA� A?gyti A?iniA? ir gebA�jimA?, gerinti profesinius A?gA�dA?ius, sudaryti sA�lygas tenkinti A?vairius paA?inimo poreikius, didinti asmenA?, ugdomA? pagal programas, skaiA?iA?.

IA?orinio programavimo kursas skirtas pradedantiesiems, turintiems ir neturintiems patirties su IT.

Programos tikslas a�� suteikti programavimo A?iniA? ir A?gA�dA?iA? skirtA? internetiniA? svetainiA? kA�rimui, administravimui ir programavimui.

UA?daviniai:

  • ugdyti ir tobulinti profesinei veiklai reikalingas A?inias ir gebA�jimus;
  • supaA?indinti su grafiniA? kompozicijA? kA�rimo pagrindais;
  • suteikti A?iniA? apie HTML charakteristikas ir jA? naudojimA�;
  • supaA?indinti su CSS charakteristikomis ir jA? naudojimu;
  • suteikti A?iniA? apie interneto svetainA�s registravimA�, administravimA� bei vizualinA�s medA?iagos panaudojimo galimybes;
  • suteikti A?iniA? apie A?A�jimo (angl. landing page) kA�rimA�;
  • suteikti A?iniA? kaip registruoti svetainiA? pavadinimA� (angl. domain);
  • iA?mokyti susirasti darbo skelbimus susijusius su A?gytomis A?iniomis ir kompetencijomis bei patiems sukurti darbo skelbimA�.

Dalyviai: 18-45 m. amA?iaus asmenims iA? Vilniaus miesto ir rajono;

Laikotarpis: 2017 m. spalio-gruodA?io mA�n.

Visi mokymA? dalyviai supaA?indinami ir uA?siregistruoja SuagusiA?jA? mokymosi informacinA�je sistemoje (SMIS) https://www.smis.lt/

A�i nemokama interaktyvi nuotolinio mokymosi sistema buvo sukurta ir A?diegta plA�tojant suaugusiA? visuomenA�s nariA? galimybes mokytis ir gilinti savo kompetencijas. ,,SuaugusiA?jA? mokymosi informacinA� sistemaa�?, A?diegta A?gyvendinant projektA� a�zSuaugusiA?jA? A?vietimo programA? ir objektA? saugykla a�� elektroniniA? mokymosi paslaugA? priemonA�a�?, sukurta vadovaujantis paA?angiausiais A?iuolaikiniA? e. mokymosi aplinkA? principais, a�� tai analogA? Lietuvoje neturintis projektas, gerokai iA?pleA?iantis distancinio mokymosi galimybes. Jo turinA? sudaro mokomoji medA?iaga, skirta gilinti bendrA�sias kompetencijas 9 srityse.

A�ioje sistemoje, prisijungus, galima suA?inoti, kaip deklaruoti gyventojA? pajamA? mokestA? (kompiuterinio raA?tingumo kompetencija), galima pasigilinti sveikatos kompetencijos srityje apie maisto produktA? A?enklinimA�,A� suA?inoti, kaip gauti nemokamA� teisinA� pagalbA�, iA?siaiA?kinti, kaip ir kokios atostogos gali bA�ti suteiktos dirbant pagal darbo sutartA? ir t. t.

A� A� A� A� A� A� A�A�

Share