Vilma Stankevičiūtė: „Metus vertinu ne skaičiumi, o poveikiu“
2025-iesiems skaičiuojant paskutines valandas, norisi trumpam atsigręžti ir prisiminti nuveiktus darbus – mažus ir didelius kasdienius laimėjimus, kurie kartais lieka „už kadro“. Tai taip pat proga nuoširdžiai padėkoti tiems, kurie buvo kartu – kolegoms, savanoriams, partneriams, bičiuliams ir mūsų bendruomenei. Apie tai, kuo šiemet gyveno Valakupių reabilitacijos centro Kauno skyriaus bendruomenė, pasakoja skyriaus vadovė Vilma Stankevičiūtė.
„Metus vertinu ne renginių ar suteiktų paslaugų skaičiumi, o poveikiu. Tuo, kas pasikeitė žmogaus kasdienybėje, kiek daugiau jis gali, kiek drąsiau dalyvauja ir kiek saugiau jaučiasi“, – sako vadovė. Ir iš tiesų metai buvo gyvi ir įvairūs: augome, mokėmės, šventėme, aktyviai judėjome, pažinome miestą.
Šiltą metų ritmą kūrė šventės ir tradicijos. Paminėjome valstybines šventes, smagiai šventėme Valentino dieną, o Picos dieną džiaugėmės rėmėjų palaikymu – „Bzz pizza“ ir „Dodo Pizza Lietuva“ vaišėmis. Linksmai ir aktyviai išlydėjome žiemą per Užgavėnes, o vasarą pasitikome Joninių švente kartu su draugais iš Kauno Panemunės socialinės globos namų. Itin šiltai įsiminė ir kaimynų – Socialinės globos centro „Vija“ – organizuota Vasaros šventė, kupina žaidimų, juoko ir tikros vasaros nuotaikos.
Kasdienybėje didžiausia vertė slypi tame, kas augina savarankiškumą. Didelę metų dalį skyrėme veikloms, kurios stiprina kasdienius paslaugų gavėjų gyvenimo įgūdžius – nuo atsakingo atliekų tvarkymo ir rūšiavimo iki maisto gaminimo, kasdienių įpročių bei bendravimo. Dalyvavome įvairiose iniciatyvose, kurios stiprino mūsų bendruomenės savarankiškumą, saugumą ir įtrauktį. Lietuvos banko iniciatyva minėjome Pasaulinę pinigų savaitę. Su Dienos centro dalyviais kalbėjomės apie biudžeto planavimą, būtinas ir nebūtinas išlaidas bei telefoninių sukčių spąstus. Sveikatos temomis aktyviai įsitraukėme į Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro seminarus „Stiprus imunitetas kasdien“ ir „Sveika burna – sveikas Tu“, o kartu su Slaugos konsultacijų centru „Sidabra“ gilinomės į kasdienėje gerovėje svarbius klausimus – nuo odos priežiūros ir higienos iki jautresnių temų, apie kurias svarbu kalbėti. Priėmėme ir asociacijos „Pagalbos moterims linija“ atstoves: kalbėta apie smurtą, jo formas ir pagalbos galimybes, primenant, kad sudėtingoje situacijoje žmogus nėra vienas. Prie įtraukties praktikos prisidėjome dalyvaudami DUOday – skyriuje lankėsi dalyvė Nikolė, „šešėliavusi“ socialinio darbuotojo kasdienybę ir dar kartą patvirtinusi, kad reali patirtis keičia požiūrį ir atveria galimybes.
Su dienos centro dalyviais šiemet Kauną pažinome gyvai – per išvykas, pasivaikščiojimus ir naujus maršrutus. Prisijungėme prie iniciatyvos „Surink Kauną“ su tikslu aplankyti 11 seniūnijų ir surinkti jų magnetukus. Pradėjome nuo Šančių, vėliau keliavome toliau: Gričiupis, Dainava, Eiguliai, Šilainiai, o pažintį su miestu papildė vizitas į Kauno miesto turizmo informacijos centrą, iš kur parsivežėme dar vieną kolekcijos simbolį. Metai dovanojo ir daugiau kultūrinių patirčių: apsilankėme „Mokslo saloje“, lankėmės Tautinės muzikos muziejuje minėdami Muziejų dieną ir Kauno gimtadienį, o Ąžuolyno bibliotekoje klausėmės koncerto „Muzikinė kelionė po pasaulio šalis“, kurio organizatorius – Pažaislio muzikos festivalis. Už kvietimą nuoširdžiai dėkojame bičiuliams – centro „Korys“ bendruomenei.
Į metų prisiminimus įsirašė ir miesto meno pažinimas – aplankėme Stasio Žirgulio ir Roberto Antinio skulptūras, užsukome į laivų parodą Kauno „Akropolyje“ ir į paveikslų parodą. Gamta taip pat buvo mūsų metų dalis: pavasarį išskubėjome į Panemunės šilą, vasarą vykome į Marijampolę, o rudenį aplankėme Jiesios kraštovaizdžio draustinį, kur atsiveria įspūdingi šlaitai ir krantai.
Judėjimas šiemet tapo ne tik sveikos gyvensenos simboliu, bet ir bendruomenę telkiančia patirtimi. Antrus metus dalyvavome IKI Ėjimo varžybose | Kaunas 2025 – startavome Nemuno saloje, žingsniavome per miesto centrą ir Ąžuolyną, o finišavome grįždami pro Žalgirio arenos prieigas. Taip pat telkėme bendruomenę Nacionaliniam judumo iššūkiui, kviesdami žingsniuoti kartu – juk kai palaiko daugiau žmonių, motyvacija auga visiems.
Svarbu ir tai, kad nenustojome mokytis vieni iš kitų. Kauno skyrius buvo atviras bendruomenei ir jauniesiems specialistams: sulaukėme VDU socialinio darbo II kurso studentų, kuriems pristatėme veiklas, paslaugas, darbo metodus ir kasdienybės realybę. Džiaugiamės ir UAB „PMC Training“ individualios priežiūros darbuotojų specialybės praktikantais – jie ne tik tobulina praktinius įgūdžius, bet ir įneša naujų idėjų į kasdienę veiklą. Džiugi profesinė žinia – socialinė darbuotoja Ligita buvo pakviesta į Kolpingo kolegijos Socialinės gerovės centro komisiją, vertinančią studentų praktikų gynimus. Darbuotojų augimą liudija ir mokymai: individualios priežiūros darbuotojos Danutė, Milda, Marija ir Reda baigė 160 akad. val. kvalifikacijos kėlimo mokymus, o bendrai skyriaus komanda per metus savo žinias ir įgūdžius tobulino daugiau nei 380 valandų.
Metų pabaiga buvo ypač turtinga bendryste. Nuoširdžiai dėkojame Jonavos Raimundo Samulevičiaus gimnazijos mokytojams Danguolei Lapienienei ir Tomui Asakavičiui bei mokiniams Viltei, Akvilei ir Tomui už jaukias muzikines akimirkas. Advento laukimas tapo dar prasmingesnis, kai į svečius pasikvietėme draugus iš socialinės globos centro „Vija“ – muzika tikrai skamba gražiau, kai ja dalinamasi. Gruodžio 3-iąją, Tarptautinę žmonių su negalia dieną, minėjome per įtraukias sveikatinimo veiklas, į kurias pakvietė Kauno kultūros centras kartu su Kauno kolegija. Dalyvavome ir Kalėdinėje rankdarbių mugėje Kauno „Akropolyje“ bei Kauno kolegijos organizuojamoje mugėje „Baltas angelas“, kur prekiavome dienos centro lankytojų sukurtais rankdarbiais – tai buvo žmonių su negalia matomumo, pasididžiavimo ir realios įtraukties patirtis. Šventinį laikotarpį įprasmino dar viena prasminga veikla Žemuosiuose Šančiuose: prisijungėme prie Manto Mackevičiaus idėjos ir papuošėme Kalėdų eglutę savo rankų darbo žaisliukais, dėkodami už šiltą priėmimą.
Metų pabaigoje ypač norisi padėkoti ir tiems, kurių palaikymas kasdienybę paverčia jaukesne. Džiaugiuosi savanoriais Vladu, Marija ir Rasa – be jų draugystės ir dalijamo gerumo jau būtų sunku įsivaizduoti mūsų bendruomenę. Džiaugiamės turėdami partnerių ir rėmėjų, kurių gerumą vertiname: AB „Kauno baldai“ – už jaukią sofą, įsiliejusią į mūsų erdves, „BALDAI1“ – už paramą minkštaisiais baldais ir atsinaujinusį interjerą, DEPO Namams, Sodui, Remontui – už augalus ir trąšas mūsų gydomajam sodui, „Bzz pizza“ ir „Dodo Pizza Lietuva“ – už gardžias akimirkas ir bendruomenišką palaikymą, o kepyklai „Prezo“ tariame ačiū už gardumynus šventiniam Kūčių stalui.
2025-ieji Kauno skyriuje buvo metai, kuriuose daug kas įvyko: daugiau drąsos, daugiau savarankiškumo, daugiau dalyvavimo ir daugiau tikėjimo, kad bendruomenė gali būti saugi ir palaikanti. Ačiū visiems lankytojams, savanoriams, darbuotojams, partneriams ir rėmėjams.
Tegu 2026-ieji atneša daugiau motyvacijos, bendrų pergalių ir šiltų pokalbių prie kavos, o svarbiausia, nepamirškime savęs ir matykime šalia esantį žmogų“.
Ir dar vienas Vilmos Stankevičiūtės palinkėjimas, kurį verta pasiimti į naujus metus, – galingasis „Kol kas“. Jis primena, kad tai, ko dar nemokame ar kas dar nepavyksta, nėra galutinis taškas, o tik kelio atkarpa. „Aš to nežinau, kol kas. Tai neveikia, kol kas. Aš to nesuprantu, kol kas. Nematau prasmės, kol kas. Man nesiseka, kol kas. Aš to negaliu, kol kas.“ Tegu kiekvienas suranda savąjį „kol kas“ ir paverčia jį tiltu į daugiau drąsos, daugiau bandymų ir daugiau tikėjimo savo augimu.
