Registratūros darbo laikas I–IV 8:00–17:00, V 8:00–15:45, pietų pertrauka 12:00-12:45

+370 5 244 0700

Top

Vilma Stankevičiūtė: „Metus vertinu ne skaičiumi, o poveikiu“

2025-iesiems skaičiuojant paskutines valandas, norisi trumpam atsigręžti ir prisiminti nuveiktus darbus – mažus ir didelius kasdienius laimėjimus, kurie kartais lieka „už kadro“. Tai taip pat proga nuoširdžiai padėkoti tiems, kurie buvo kartu – kolegoms, savanoriams, partneriams, bičiuliams ir mūsų bendruomenei. Apie tai, kuo šiemet gyveno Valakupių reabilitacijos centro Kauno skyriaus bendruomenė, pasakoja skyriaus vadovė Vilma Stankevičiūtė.

„Metus vertinu ne renginių ar suteiktų paslaugų skaičiumi, o poveikiu. Tuo, kas pasikeitė žmogaus kasdienybėje, kiek daugiau jis gali, kiek drąsiau dalyvauja ir kiek saugiau jaučiasi“, – sako vadovė. Ir iš tiesų metai buvo gyvi ir įvairūs: augome, mokėmės, šventėme, aktyviai judėjome, pažinome miestą.

Šiltą metų ritmą kūrė šventės ir tradicijos. Paminėjome valstybines šventes, smagiai šventėme Valentino dieną, o Picos dieną džiaugėmės rėmėjų palaikymu – „Bzz pizza“ ir „Dodo Pizza Lietuva“ vaišėmis. Linksmai ir aktyviai išlydėjome žiemą per Užgavėnes, o vasarą pasitikome Joninių švente kartu su draugais iš Kauno Panemunės socialinės globos namų. Itin šiltai įsiminė ir kaimynų – Socialinės globos centro „Vija“ – organizuota Vasaros šventė, kupina žaidimų, juoko ir tikros vasaros nuotaikos.

Kasdienybėje didžiausia vertė slypi tame, kas augina savarankiškumą. Didelę metų dalį skyrėme veikloms, kurios stiprina kasdienius paslaugų gavėjų gyvenimo įgūdžius – nuo atsakingo atliekų tvarkymo ir rūšiavimo iki maisto gaminimo, kasdienių įpročių bei bendravimo. Dalyvavome įvairiose iniciatyvose, kurios stiprino mūsų bendruomenės savarankiškumą, saugumą ir įtrauktį. Lietuvos banko iniciatyva minėjome Pasaulinę pinigų savaitę. Su Dienos centro dalyviais kalbėjomės apie biudžeto planavimą, būtinas ir nebūtinas išlaidas bei telefoninių sukčių spąstus. Sveikatos temomis aktyviai įsitraukėme į Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro seminarus „Stiprus imunitetas kasdien“ ir „Sveika burna – sveikas Tu“, o kartu su Slaugos konsultacijų centru „Sidabra“ gilinomės į kasdienėje gerovėje svarbius klausimus – nuo odos priežiūros ir higienos iki jautresnių temų, apie kurias svarbu kalbėti. Priėmėme ir asociacijos „Pagalbos moterims linija“ atstoves: kalbėta apie smurtą, jo formas ir pagalbos galimybes, primenant, kad sudėtingoje situacijoje žmogus nėra vienas. Prie įtraukties praktikos prisidėjome dalyvaudami DUOday – skyriuje lankėsi dalyvė Nikolė, „šešėliavusi“ socialinio darbuotojo kasdienybę ir dar kartą patvirtinusi, kad reali patirtis keičia požiūrį ir atveria galimybes.

Su dienos centro dalyviais šiemet Kauną pažinome gyvai – per išvykas, pasivaikščiojimus ir naujus maršrutus. Prisijungėme prie iniciatyvos „Surink Kauną“ su tikslu aplankyti 11 seniūnijų ir surinkti jų magnetukus. Pradėjome nuo Šančių, vėliau keliavome toliau: Gričiupis, Dainava, Eiguliai, Šilainiai, o pažintį su miestu papildė vizitas į Kauno miesto turizmo informacijos centrą, iš kur parsivežėme dar vieną kolekcijos simbolį. Metai dovanojo ir daugiau kultūrinių patirčių: apsilankėme „Mokslo saloje“, lankėmės Tautinės muzikos muziejuje minėdami Muziejų dieną ir Kauno gimtadienį, o Ąžuolyno bibliotekoje klausėmės koncerto „Muzikinė kelionė po pasaulio šalis“, kurio organizatorius – Pažaislio muzikos festivalis. Už kvietimą nuoširdžiai dėkojame bičiuliams – centro „Korys“ bendruomenei.

Į metų prisiminimus įsirašė ir miesto meno pažinimas – aplankėme Stasio Žirgulio ir Roberto Antinio skulptūras, užsukome į laivų parodą Kauno „Akropolyje“ ir į paveikslų parodą. Gamta taip pat buvo mūsų metų dalis: pavasarį išskubėjome į Panemunės šilą, vasarą vykome į Marijampolę, o rudenį aplankėme Jiesios kraštovaizdžio draustinį, kur atsiveria įspūdingi šlaitai ir krantai.

Judėjimas šiemet tapo ne tik sveikos gyvensenos simboliu, bet ir bendruomenę telkiančia patirtimi. Antrus metus dalyvavome IKI Ėjimo varžybose | Kaunas 2025 – startavome Nemuno saloje, žingsniavome per miesto centrą ir Ąžuolyną, o finišavome grįždami pro Žalgirio arenos prieigas. Taip pat telkėme bendruomenę Nacionaliniam judumo iššūkiui, kviesdami žingsniuoti kartu – juk kai palaiko daugiau žmonių, motyvacija auga visiems.

Svarbu ir tai, kad nenustojome mokytis vieni iš kitų. Kauno skyrius buvo atviras bendruomenei ir jauniesiems specialistams: sulaukėme VDU socialinio darbo II kurso studentų, kuriems pristatėme veiklas, paslaugas, darbo metodus ir kasdienybės realybę. Džiaugiamės ir UAB „PMC Training“ individualios priežiūros darbuotojų specialybės praktikantais – jie ne tik tobulina praktinius įgūdžius, bet ir įneša naujų idėjų į kasdienę veiklą. Džiugi profesinė žinia – socialinė darbuotoja Ligita buvo pakviesta į Kolpingo kolegijos Socialinės gerovės centro komisiją, vertinančią studentų praktikų gynimus. Darbuotojų augimą liudija ir mokymai: individualios priežiūros darbuotojos Danutė, Milda, Marija ir Reda baigė 160 akad. val. kvalifikacijos kėlimo mokymus, o bendrai skyriaus komanda per metus savo žinias ir įgūdžius tobulino daugiau nei 380 valandų.

Metų pabaiga buvo ypač turtinga bendryste. Nuoširdžiai dėkojame Jonavos Raimundo Samulevičiaus gimnazijos mokytojams Danguolei Lapienienei ir Tomui Asakavičiui bei mokiniams Viltei, Akvilei ir Tomui už jaukias muzikines akimirkas. Advento laukimas tapo dar prasmingesnis, kai į svečius pasikvietėme draugus iš socialinės globos centro „Vija“ – muzika tikrai skamba gražiau, kai ja dalinamasi. Gruodžio 3-iąją, Tarptautinę žmonių su negalia dieną, minėjome per įtraukias sveikatinimo veiklas, į kurias pakvietė Kauno kultūros centras kartu su Kauno kolegija. Dalyvavome ir Kalėdinėje rankdarbių mugėje Kauno „Akropolyje“ bei Kauno kolegijos organizuojamoje mugėje „Baltas angelas“, kur prekiavome dienos centro lankytojų sukurtais rankdarbiais – tai buvo žmonių su negalia matomumo, pasididžiavimo ir realios įtraukties patirtis. Šventinį laikotarpį įprasmino dar viena prasminga veikla Žemuosiuose Šančiuose: prisijungėme prie Manto Mackevičiaus idėjos ir papuošėme Kalėdų eglutę savo rankų darbo žaisliukais, dėkodami už šiltą priėmimą.

Metų pabaigoje ypač norisi padėkoti ir tiems, kurių palaikymas kasdienybę paverčia jaukesne. Džiaugiuosi savanoriais Vladu, Marija ir Rasa – be jų draugystės ir dalijamo gerumo jau būtų sunku įsivaizduoti mūsų bendruomenę. Džiaugiamės turėdami partnerių ir rėmėjų, kurių gerumą vertiname: AB „Kauno baldai“ – už jaukią sofą, įsiliejusią į mūsų erdves, „BALDAI1“ – už paramą minkštaisiais baldais ir atsinaujinusį interjerą, DEPO Namams, Sodui, Remontui – už augalus ir trąšas mūsų gydomajam sodui, „Bzz pizza“ ir „Dodo Pizza Lietuva“ – už gardžias akimirkas ir bendruomenišką palaikymą, o kepyklai „Prezo“ tariame ačiū už gardumynus šventiniam Kūčių stalui.

2025-ieji Kauno skyriuje buvo metai, kuriuose daug kas įvyko: daugiau drąsos, daugiau savarankiškumo, daugiau dalyvavimo ir daugiau tikėjimo, kad bendruomenė gali būti saugi ir palaikanti. Ačiū visiems lankytojams, savanoriams, darbuotojams, partneriams ir rėmėjams.

Tegu 2026-ieji atneša daugiau motyvacijos, bendrų pergalių ir šiltų pokalbių prie kavos, o svarbiausia, nepamirškime savęs ir matykime šalia esantį žmogų“.

Ir dar vienas Vilmos Stankevičiūtės palinkėjimas, kurį verta pasiimti į naujus metus, – galingasis „Kol kas“. Jis primena, kad tai, ko dar nemokame ar kas dar nepavyksta, nėra galutinis taškas, o tik kelio atkarpa. „Aš to nežinau, kol kas. Tai neveikia, kol kas. Aš to nesuprantu, kol kas. Nematau prasmės, kol kas. Man nesiseka, kol kas. Aš to negaliu, kol kas.“ Tegu kiekvienas suranda savąjį „kol kas“ ir paverčia jį tiltu į daugiau drąsos, daugiau bandymų ir daugiau tikėjimo savo augimu.

Share

Sveikinimai su Šv. Kalėdomis!

Mielieji,

nuoširdžiai sveikinu su Šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais !

Dėkoju Jums už šiltą bendrystę, kasdienius darbus ir prasmingas veiklas, už įsitraukimą, pasitikėjimą ir palaikymą.

Tegul Šv. Kalėdų šviesa apgaubia Jūsų namus, sušildo širdis, o viltis būna rami ir tvirta. Lai Naujieji metai atneša lengvumą, džiugias akimirkas ir naujas, įkvepiančias pradžias.

Valakupių reabilitacijos centro vardu
direktorė Tatjana Ulbinienė

Share

Daiva Juozapavičienė apdovanota „Gerumo žvaigžde“

Mūsų bendruomenėje ypatinga šventė – „Gerumo žvaigždė“ sužibo mūsų kolegės Daivos Juozapavičienės, socialinių paslaugų kokybės ekspertės ir vyr. medicinos psichologės, rankose. Aukščiausią Socialinės apsaugos ir darbo ministro apdovanojimą už reikšmingą indėlį socialinės apsaugos ir darbo srityje bei aktyvų bendradarbiavimą su ministerija įteikė viceministrė Rita Grigalienė.

Daivos profesinis kelias – daugiau nei du dešimtmečius trunkantis kryptingas darbas, jungiantis psichologijos ir socialinio darbo vertybes. Karjerą pradėjusi kaip medicinos psichologė, ji teikė reabilitacijos paslaugas asmenims su negalia, vėliau gilino kompetencijas įtraukties, žmogaus teisių, įgalinimo ir gyvenimo kokybės srityse.

Ji svariai prisidėjo prie metodinės bazės stiprinimo: buvo profesinės reabilitacijos metodikų bendraautorė, yra sertifikuota EQUASS konsultantė, prisideda prie socialinių paslaugų kokybės reikalavimų rengimo, rengė metodikas ir moko kitus specialistus.

Kolegoms Daiva – profesionalumo, jautrumo ir atsakomybės pavyzdys. „Gerumo žvaigždė“ – prasmingas įvertinimas už jos nuoseklų darbą stiprinant socialinių paslaugų kokybę Lietuvoje.

Share

Tarptautinė žmonių su negalia diena

Kiekvienais metais, gruodžio 3-iąją, minime Tarptautinę žmonių su negalia dieną.

Lietuvoje gyvena apie 231 tūkst., o visame pasaulyje – apie 1,3 mlrd. žmonių, turinčių negalią. Tai mūsų šeimos nariai, kolegos, bendraklasiai, kaimynai – ir neretai mes patys. Tad kalbėdami apie žmonių su negalia teises, iš tikrųjų kalbame apie visų mūsų bendrą dabartį ir ateitį.

Dažnai kalbame teisę į švietimą, darbą, savarankišką gyvenimą ar prieinamą aplinką. Tačiau tikroji įtrauktis prasideda tik tuomet, kai šios teisės tampa realios ir veikiančios:

– kai girdime paties žmogaus balsą ir gerbiame jo pasirinkimus;

– kai informaciją ir aplinką pritaikome pagal individualius poreikius;

– kai durys atveriamos ne tik fiziškai, bet ir požiūrio prasme.

Dalyvavimas, prieinamumas ir orumas – tai ne privilegijos, o būtinos sąlygos brandžiai visuomenei. Svarbu prisiminti, kad negalia ne visada yra matoma. Psichosocialiniai sunkumai, lėtinės ligos, sensoriniai iššūkiai, nuovargis ar nerimo būsenos dažnai lieka nepastebėti, tačiau yra tokie pat tikri. Todėl negalime spręsti „iš pirmo žvilgsnio“ – turime pasitikėti tuo, ką žmogus pats sako apie savo poreikius ir patirtį.

Vis daugiau kalbame ir apie neuroįvairovę – natūralius skirtumus, kaip žmonės mąsto, jaučia ir patiria pasaulį. Autizmo spektro ypatumai, dėmesio ir aktyvumo sutrikimas, disleksija ar psichosocialiniai sunkumai nėra trūkumai, kuriuos reikia taisyti. Tai žmogaus tapatybės dalys, kurios gali skleistis, kai suteikiame lygias galimybes ir pagarbą.

Valakupių reabilitacijos centre kasdien matome, kad stipriausia bendruomenė yra ta, kuri žmogų su negalia mato ne per diagnozę, o kaip kūrėją, darbuotoją, kaimyną, bičiulį.

Šiandien kviečiame kiekvieną savęs paklausti:

Ką aš galiu padaryti, kad mano darbo vieta, mano bendruomenė ar mano miestas būtų draugiškesni žmonėms su negalia?

Kartais pakanka labai nedaug – lėtesnio pokalbio, suprantamesnio žodžio, kvietimo prisijungti tam, kuris iki šiol liko nuošalyje.

Tegul ši diena primena: kurdami visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus yra vertingas, kuriame stiprią ir atvirą Lietuvą.

Share

Ambulatorinė medicininė reabilitacija – be eilių

Valakupių reabilitacijos centras kviečia pasinaudoti ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugomis be eilių. Pacientams sudarome individualius reabilitacijos planus ir užtikriname sklandų, greitą patekimą į procedūras. Sveikimo kelyje Jus lydės profesionali medicininės ir fizinės reabilitacijos gydytojų bei specialistų komanda.

Kam skirta?
Pacientams, turintiems judamojo ir atramos aparato pažeidimų ar sergantiems nervų sistemos ligomis.

Pacientams, turintiems gydytojo siuntimą ambulatorinei reabilitacijai, medicininės reabilitacijos paslaugos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pagal gydytojo reabilitologo išvadas.

Asmenims, neturintiems gydytojo siuntimo reabilitacijai, teikiame personalizuotą medicininę reabilitaciją:

Ambulatorinės reabilitacijos metu pacientams teikiamos šios medicininės paslaugos: 

  • FMR gydytojo konsultacijos
    • karboksiterapija, mezoterapija, ozono, sausos adatos terapija
    • Kineziterapija
    • Ergoterapija
    • Fizioterapija – elektros terapija (TENS, FES, Stimawell aparatas), magneto, ultragarso, UAD, poliarizuotos šviesos, šilumos terapija, purvo, parafino aplikacijos, krioterapija
    • Masažas – gydomasis, sausas vandens, limfodrenažinis rankų ir kojų masažas, termomasažas
    • Psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos
    • Logopedo paslaugos
    • Hidroterapija – kineziterapija terapiniame baseine, povandeninis masažas, sukūrinė vonia,rankų vonelė
    • Relaksacija – kranialinė stimuliacija „Alpha-Stim®“ aparatu, masažiniai akiniai

Procedūros teikiamos darbo dienomis, o pageidaujantiems apgyvendinimo ir maitinimo – sudarome galimybę apmokant asmens lėšomis.

Registracija ir platesnė informacija tel. +370 5 244 0700

Share

Konferencija „Darbuotojas su negalia: (ne)norma 2025″

Lapkričio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vykusioje konferencijoje „Darbuotojas su negalia: (ne)norma 2025″ diskutavome apie asmenų su negalia įtrauktį ir užimtumą, socialinę atsakomybę darbuotojų, darbdavių, verslo ir bendruomenės akimis. Konferencijos svečius sveikino Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė ir Valakupių reabilitacijos centro Profesinės reabilitacijos skyriaus vadovė Natalja Markovskaja.

Konferenciją, jau šeštus metus kviečiančią visuomenę diskutuoti apie atsakomybę ir atvirumą, organizavo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Verslo moterų klubas ir VšĮ Valakupių reabilitacijos centras. Čia susibūrė verslo, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai ir žmonės su negalia – dalintis gerąja patirtimi, sėkmės istorijomis ir naujais sprendimais, stiprinančiais bendradarbiavimą. 

Apie tai, kaip žmogaus teisių vertybėmis grindžiamas požiūris tampa realiais sprendimais, kalbėjome ir mes, Valakupių reabilitacijos centro komanda.

Pranešimo metu socialinė darbuotoja Ligita Aleksejeva pristatė įstaigos vertybinį pagrindą ir pabrėžė, kaip darbuotojų pagarbus požiūris, atvirumas įvairovei ir atsakomybė tiesiogiai atsispindi paslaugų kokybėje – nuo pirmo skambučio ar vizito į namus iki ilgalaikio ryšio. Nuo pagalbos namuose paslaugų iki Dienos centro veiklų ir bendruomenės telkimo kuriant pasitikėjimą ir realią pagalbą žmonėms.

Bendruomenės narė Rasa Židonienė pasidalino daugiau nei 10 metų trunkančia draugyste su Valakupių reabilitacijos centru – nuo profesinės reabilitacijos pirmųjų žingsnių iki mylimos odininko profesijos ir savanorystės, kuri stiprina tiek ją pačią, tiek ir centro bendruomenę. Jos istorija atskleidė, kaip nuoseklus palaikymas, galimybė mokytis ir dirbti padeda žmogui jaustis reikalingu ir dalintis savo patirtimi su apinkiniais.

Prie šios minties prisijungė ir mūsų bendruomenės nario Vlado Petraičio patirtis. Jis pasakojo apie galimybę mokytis, tobulėti ir realizuoti pomėgį siūti ir modeliuoti drabužius Dienos centro veiklose. Vlado istorija įkvėpia, kaip įtrauki aplinka leidžia žmogui atrasti ir auginti savo talentus, drąsiau dalyvauti bendruomenės gyvenime ir būti matomu ne per negalios, o per galimybių perspektyvą.

Panelinėje diskusijoje „Matyti galimybes, o ne ribas“, kurią moderavo Rasa Noreikytė –Ustinavičienė, Valakupių reabilitacijos centro Plėtros skyriaus vadovė, kalbėta apie tai, kaip kurti prieinamą darbo aplinką, kokie sprendimai padeda mažinti skirtį tarp žmonių su skirtingomis galiomis ir kaip verslo, NVO, valstybės ir savivaldos institucijų bendradarbiavimas gali atverti daugiau realių galimybių mokytis, dirbti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Kalbėta apie subsidijuojamų darbo vietų naudą ir praktinius gyvendinimo iššūkius. Ši priemonė, skirta skatinti įdarbinimą, realybėje neretai tampa sudėtinga dėl griežtų terminų, biurokratinių reikalavimų ir darbo vietos pritaikymo sąlygų. Verslo atstovai akcentavo, kad yra atviri priimti darbuotojus su negalia ir mato juos kaip lygiaverčius komandos narius bei ragino drąsiai kreiptis dėl darbo galimybių, būti „matomais“ darbo rinkoje.

Kokios šios konferencijos įžvalgos? Nėra skirties tarp žmonių su ar be negalios. Turime atvirus darbdavius, drąsias asmenines istorijas, bendruomenes ir organizacijas, pasirengusias palaikyti. Reikia daugiau nuoseklaus bendradarbiavimo, paprastesnių ir realybei artimesnių skatinimo priemonių darbdaviams, motyvuojančios ir palaikančios sistemos, pritaikytos infrastruktūros. Kelias į įtraukią darbo rinką yra procesas, tačiau kiekvienas dialogas, bendras sprendimas ir išgirsta istorija tampa impulsu žengti dar vieną žingsnį pirmyn.

Dėkojame Irmai Spūdienei ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Verslo moterų klubas už nepailstamą iniciatyvą kalbėti ir realiais veiksmais siekti didesnės įtraukties. Dėkojame kolegoms ir dalyviams už istorijas ir įkvėpimą, ačiū Dienos socialinės globos dalyviams už dalyvavimą mugėje ir gaminių pristatymą.

Share

Purvo aplikacijos sąnarių ir raumenų ligų gydymui ir skausmui mažinti

Valakupių reabilitacijos centro medicininės reabilitacijos paslaugas papildo nauja, moksliškai pagrįsta procedūra – purvo aplikacijos (šilumos purvo terapija). Tai natūrali, gerai toleruojama ir balneologijoje plačiai taikoma terapija, kurios metu ant tam tikrų kūno vietų uždedamas įkaitintas medicininis gydomasis purvas. Dėl savybės ilgai išlaikyti šilumą ir turtingos mineralinės sudėties purvas lėtai ir tolygiai atiduoda šilumą, gerina kraujotaką, mažina raumenų įtampą, slopina uždegiminius procesus ir skausmą, skatina audinių atsistatymą.

Šilumos purvo terapija rekomenduojama kaip kompleksinio gydymo dalis esant šioms būklėms:

  • lėtinis nugaros, kaklo, pečių, klubų, kelių, kitų sąnarių skausmas;
  • degeneracinės sąnarių ir stuburo ligos (artrozė, osteochondrozė), reumatiniai skausmai;
  • raumenų įtampa, pertempimai, po traumų ar operacijų (kai ūmus periodas jau praėjęs);
  • periferinės kraujotakos sutrikimai (kai šilumos procedūros leidžiamos);
  • neurologinės būklės, kai rekomenduojamos šilumos ir balneologinės procedūros;
  • bendras organizmo tonuso, judrumo ir savijautos gerinimas.

Tyrimai rodo, kad purvo terapija gali padėti mažinti skausmą ir sustingimą sergant osteoartritu bei pagerinti judrumą ir gyvenimo kokybę, ypač taikant kaip dalį kompleksinio reabilitacijos plano.

Procedūros eiga ir trukmė

Įkaitintas gydomasis purvas uždedamas ant gydytojo parinktų kūno vietų, uždengiamas, kad būtų išlaikyta šiluma. Procedūra trunka apie 15–20 min., po jos rekomenduojamas trumpas poilsis.

Svarbu žinoti

Purvo aplikacijos netaikomos esant ūmiam uždegimui, karščiavimui, kai kurioms onkologinėms ligoms, sunkiems širdies bei kraujagyslių sutrikimams, atviroms žaizdoms ar kitoms būklėms, kai šilumos procedūros kontraindikuotinos. Galutinę procedūros tinkamumo ir individualaus kurso trukmę nustato Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas konsultacijos metu.

Pasinaudokite galimybe išbandyti natūralią šilumos purvo terapiją Jūsų judesio laisvei ir gyvenimo kokybei.

Share

Valakupių reabilitacijos centrui pakartotinai suteiktas ISO 9001:2015 sertifikatas

2025 m. rugsėjo mėn. Valakupių reabilitacijos centrui pakartotinai suteiktas ISO 9001:2015 kokybės vadybos sistemos sertifikatas, patvirtinantis, kad įstaigos veikla atitinka tarptautinius kokybės vadybos reikalavimus.

Sertifikavimo audito metu buvo įvertinta, kad įstaigoje nuosekliai diegiama, prižiūrima ir tobulinama kokybės vadybos sistema, užtikrinanti aukštą teikiamų paslaugų standartą. Sertifikato sritis apima medicininę reabilitaciją, socialines ir bendruomenines paslaugas asmenims su negalia, įskaitant profesinę reabilitaciją, įdarbinimą su pagalba, mobiliąją socialinę pagalbą bei vairavimo mokymą. Sertifikatas galioja iki 2028 m. rugsėjo 22 d. ir taikomas Vilniaus bei Kauno padaliniuose.

Pagrindinis mūsų paslaugų kokybės įrodymas – išlaikomas itin aukštas paslaugų gavėjų pasitenkinimo rodiklis, kuris 2024 m. siekė 96 proc., o suinteresuotų šalių – mūsų partnerių, bendradarbiaujančių institucijų, savivaldos ir valstybės atstovų, taip pat organizacijų, su kuriomis drauge vystome socialines iniciatyvas bei projektus – net 100 proc. Tai rodo, kad mūsų veikla vertinama ne tik paslaugų gavėjų, bet ir platesnės bendruomenės.

Sertifikatas patvirtina mūsų įstaigos įsipareigojimą nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę, didinti pacientų ir paslaugų gavėjų pasitenkinimą bei stiprinti paslaugų patikimumą. Tai bendras viso kolektyvo darbo rezultatas, už kurį esame dėkingi kiekvienam Valakupių reabilitacijos centro darbuotojui.

Share

Rasa Noreikytė – Ustinavičienė apdovanota „Gerumo žvaigžde“

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad aukščiausias Socialinės apsaugos ir darbo ministro apdovanojimas „Gerumo žvaigždė“ šiais metais įteiktas Valakupių reabilitacijos centro Plėtros skyriaus vadovei Rasai Noreikytei – Ustinavičienei.

Šis įvertinimas itin reikšmingas ir visai mūsų bendruomenei. Kolegės Rasos darbai, atsidavimas ir įkvėpimas nuolat palaiko mūsų centro pulsą žmogaus teisių, asmenų su negalia įtraukties, socialinių paslaugų kokybės gerinimo bei bendruomenę telkiančiomis iniciatyvomis, tarptautinių ir nacionalinių projektų įgyvendinimu.

Rasa visada mato galimybes, o ne kliūtis ir kiekviename žmoguje atranda stiprybę ir augimo potencialą. Jos energija, smalsumas ir tikėjimas savo darbo prasme yra užkrečiantys. Rasa uždega kitus, padrąsina nebijoti naujovių ir kartu ieškoti geriausių sprendimų. Tai kolegė, su kuria gali pasidalinti abejonėmis, įveikti sunkumus ir kartu švęsti pergales.

„Gerumo žvaigždė“ Rasos rankose. Tai įvertinimas jos nuoseklaus darbo, tikėjimo žmogumi ir bendruomenės jėga.  

Didžiuojamės, kad ši žvaigždė šviečia mūsų centre.

Share

Profesionalumas amžiaus neturi: pokalbis su ergoterapeutėmis Arminta ir Simona

25 kg grįžusios rankos suspaudimo jėgos: pokalbis su ergoterapeutėmis Arminta ir Simona

Ergoterapija (gr. ergon – darbas, terapia – gydymas) – medicininės reabilitacijos sritis, padedanti atkurti ir palaikyti žmogaus savarankiškumą kasdienėse, darbinėse ir laisvalaikio veiklose. Praktikoje tai reiškia konkrečius, išmatuojamus pokyčius – pavyzdžiui, dinamometru fiksuotą rankos suspaudimo jėgos progresą nuo 0 iki 25 kg. Apie pirmuosius profesijos žingsnius, „wow“ akimirkas ir kada verta kreiptis į ergoterapeutą  pasakoja Valakupių reabilitacijos centro ergoterapeutės Simona Baltėnaitė ir Arminta Rasikaitė.

  • Pirmas darbas – pirmos pamokos. Kas Jus labiausiai nustebino atėjus dirbti į „tikrą gyvenimą“ Valakupių reabilitacijos centre?

Arminta: Didžiausią įspūdį Valakupių reabilitacijos centras paliko dar studijų metais, kai  pasirinkau atlikti praktiką būdama antrame kurse. Su dideliu noru čia sugrįžau atlikti ir baigiamąją praktiką, kadangi pasisėmiau iš čia dirbančių specialistų kuo geriausios patirties. Pradėjusi dirbti labiausiai nustebino tai, kaip greitai turi pritaikyti turimas teorines žinias kiekvienam pacientui individualiai. Iš pirmo žvilgsnio dvi diagnozės atrodo vienodos, bet darbas gali ženkliai skirtis, todėl būtina išsiaiškinti žmogaus galimybes ir poreikius. Manau, kad patys pacientai mūsų įstaigą vertina būtent dėl to. 

Simona: Pagal profesiją tai mano pirmasis darbas, nors anksčiau dirbti teko ir kitur – ten išmokau komunikuoti su klientais, o tai praverčia bendraujant su pacientais. Į Valakupių reabilitacijos centrą atėjau  kaip ir Arminta, praktikai, būtent  dėl bakalauro tyrimo. Galvojau greitai susirinkti tiriamuosius duomenis ir grįžti į buvusią darbovietę vėl. Kai pamačiau, kaip čia iš tiesų vyksta darbas, supratau, kad čia viena įdomiausių praktikų. Iki tol nebuvau mačiusi amputacijų, išsėtinės sklerozės ar sudėtingų peties traumų. Labiausiai nustebino įvairovė ir tai, kad reikia suktis greitai, apgalvotai, skirti užduotis pagal kiekvieną pacientą į individualiai, o ne pagal ergoterapijos pratimų šabloną.

  • Ką galvojate apie jaunus specialistus reabilitacijoje?

Simona: Jauni specialistai dažnai pritaiko naujus gydymo būdus, įneša naujų metodų, suprantama nenuvertinant vyresnių kolegų darbo ir patirties. Tačiau įneša ir naujovių, tai ką pamato socialinės medijos kanaluose stebint kineziterapeutų demonstruojamus pratimus. Idėjų semiamės iš mokslinių straipsnių, internete ar specialistų socialinėse grupėse. Dar turime neišblėsusią energiją, norime padėti ir tuo pat metu mokytis, kaip spręsti problemas.

Arminta: Jauni specialistai atneša šviežią požiūrį. Pradžioje patirties trūkumas sukelia sunkumų, bet noras mokytis ir komandinė aplinka leidžia tobulėti, tad prisidedi prie paciento sveikatos ir augi kaip asmenybė. Žinių semiuosi iš mokslo straipsnių, kuriuos randu socialinėje medijoje, seku žinomų kineziterapeutų vaizdo įrašus „TikTok“ platformoje, priklausau  ergoterapeutų bendruomenei – ten dalijamės atvejais, metodikomis ir atsiliepimais. Didžiuojuosi šia profesija, nes matau realų rezultatą ir prasmę – tai įkvepia augti.

  • Jei reikėtų apibūdinti ergoterapiją vienu sakiniu, ką pasakytumėte?

Simona: Tavo rankos, tavo jėga, tavo gyvenimas. Ergoterapija – kai terapija tampa gyvenimo treniruote.

Arminta: Kiekvienas mažas žingsnis yra didelis laimėjimas kasdienybėje. Ergoterapija – kelias į savarankiškumą.

  • Kokia buvo „wow akimirka“ darbe, kai supratot: va dėl to verta čia būti ?

Simona: Pirmasis mano pacientas po galvos smegenų insulto rankoje turėjo 0 kg jėgos – negalėjo suspausti kumščio, paimti smulkių daiktų, savarankiškai pavalgyti. Po 40 dienų jis išvyko namo galėdamas rašyti, valgyti su šakute ir peiliu, susisegti sagas, užsirišti batus. Rankos jėga pakilo iki 25 kg. Tai buvo mano wow – supratau, kad esu savo kelyje.

Arminta: Pacientė po rotatorių manžetės operacijos negalėjo nusiprausti veido ar išsiplauti plaukų dviem rankomis – veiklas atlikdavo viena sveikąja ranka arba prašydavo vyro pagalbos. Po mėnesio procedūrų ji įbėgo į ergoterapijos kabinetą su žodžiais: „Pagaliau nusiprausiau abiejomis rankomis!“ Supratau, kiek daug tas laimėjimas jai reiškia – ji nebesijautė priklausoma nuo kitų. Pamačiau savo darbo rezultatą, prasmę ir tuo patikėjau.

  • Kokią žinutę nusiųstumėte abejojantiems ergoterapija?

Simona: Jeigu jaučiate, kad kasdienei veiklai trūksta jėgos, tirpsta pirštai, skauda rankas ar sunku suimti smulkius daiktus – mielai Jūsų lauksiu. Padėsiu susigrąžinti tai, kas dabar atrodo prarasta.

Arminta: Jei kasdieniai dalykai nuo apsirengimo iki veiklų, kurios teikia džiaugsmą, tampa iššūkiu –  ergoterapija padės susigrąžinti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.

Valakupių reabilitacijos centre rezultatai matuojami ne amžiumi, o mažais, bet svarbiais laimėjimais – užsisegta saga, savarankiškai nusipraustas veidas, susigrąžinta profesija. Jei Jums ar artimam žmogui reikia pagalbos, kviečiame užsiregistruoti www.reabilitacija.lt  – pradėkime mažais žingsniais, vedančiais į dideles pergales.

Share