Algirdas Balkus: apie darbą, mitus ir pasitikėjimą
Valakupių reabilitacijos centre 20 metų buhalteriu dirbantis Algirdas Balkus sako: „Vertinu savo darbą kaip būtiną ir atsakingą veiklą, sudarančią sąlygas įstaigai sklandžiai vystyti savo veiklą.“ Algirdas yra neatsiejama mūsų komandos dalis, kurio atsidavimas ir profesionalumas prisideda prie įstaigos efektyvumo ir strateginių tikslų įgyvendinimo. Su Algirdu norime supažindinti ir Jus, todėl pakalbinome jį trumpame interviu.
- Dirbti vienoje įstaigoje 20 metų yra įspūdingas pasiekimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad įstaigos, kaip ir žmogaus gyvenimas, nuolat keičiasi, yra kupinas netikėtumų ir reikalauja nuolatinių sprendimų. Kas lėmė jūsų pasirinkimą dirbti Valakupių reabilitacijos centre ir kaip pavyko išsaugoti ištikimybę įstaigai visus šiuos metus?
- Buvusios darbovietės direktorius be trukdžių leido pasinaudoti naujos darbo vietos paieškomis. Internete ir gyvai susipažinau su keliolika įstaigų, jų darbo ypatybėmis, reikalavimais. Centras tuo metu kūrėsi, susibūrė buhalterių komanda, daugelis buvome jauni, kėlėme savo kvalifikaciją, domėjomės, dalijomės patirtimi. Ištikimybė įstaigai turi ir kitą pusę. Manau, kad Centras nusiteikęs nesiblaškyti savo veikloje, darbuotojais, vertina juos. Juk yra buvę ir labai sunkių išbandymų, sakykime keli karantino metai ir visi darbuotojai buvo išsaugoti, jie yra vertinami. Sąlygos ir darbo aplinka Valakupių reabilitacijos centre yra sudarytos tikrai geros, gerus atsiliepimus girdime apie paslaugas girdime ir iš paslaugų gavėjų. Manau, kad dirbsiu čia dar ne vienus metus.
- Buhalteris yra vienas iš svarbiausių žmonių organizacijoje, tačiau apie šį darbą sklando daugybė mitų, vienas jų – kad jis yra „mirtinai“ nuobodus ir monotoniškas. Ką apie tai manote?
- Kasdien važiuoju į darbą kaip ir daugelis ta pačia ar kita kryptimi vairuojančių žmonių. Savo darbo vietoje esu ne vienas, kolegiškai tvarkome didelės įstaigos darbo veiklos barus. Kiekviena diena įtraukia į veiklos sūkurius ir tikrai neateina minčių vertinti ar lyginti savo darbą su kitais. Susibūrimuose, retkarčiais išgirdęs apie nuobodulį ir monotoniją, nusišypsau. Iš tikrųjų vertinu savo darbą kaip būtiną ir atsakingą, sudarantį sąlygas įstaigai sklandžiai vystyti savo veiklą.
- Darbuotojai jus pažįsta kaip malonų, santūrų, korektišką ir nedaugžodžiaujantį kolegą. Ar yra kažkas, kas galėtų nustebinti jūsų kolegas?
- Nustebinti gal nenustebinsiu. Netikėtai gal man ir pačiam, kad mokykloje domėjausi gamta, ruošiausi būti miškininku. Kai baigiau mokyklą, biologijos mokytoja net pasakė, kad nusivylė, kad nepasirinkau gamtos mokslų. Buvo tada nepriklausomybės pradžia, teko studijuoti, dirbti, stebėti gyvenimą ir žmones. Buhalteriją pasirinkau atsitiktinai, o prašymą mokytis atidaviau paskutinę dieną. Žvejybą mėgstu, kaip gamtininką miškas traukia. Nuo vaikystės čia man likus. Gyvenau Varėnoj, ten prie pat upės, ežerai, miškai.
- Buhalterio darbas dažnai siejamas su griežta rutina ir tvarka, tačiau kasdien susiduriant su skaičiais svarbu išlaikyti motyvaciją. Kaip jums pavyksta tai padaryti? Gal turite receptų kaip kokybiškai ilsėtis ir atgauti jėgas po ilgos darbo dienos?
- Baigdamas darbą stengiuosi visus darbus paikti kompiuterio atminty iki kito ryto. Tvarka visame kame turi būt ir darbe, ir poilsy. Stengiuosi atsiriboti nuo darbo, prisilaikyti disciplinos, subalansuoti visa dieną. Džiugina savaitgalį buvimas miškuose, kelionės susitikimai, nauji atrasti vaizdai, poilsiui pritaikytos vietos. Dabar pažintinių takų po Lietuvą, aplink Vilnių daugybė. Mėgstu vaikščioti pėsčiomis, pavažinėti su dviračiu ar su automobiliu pagal aplinkybes, oro sąlygas. Patinka Šilėnų, Karmazinų pažintiniai takai.
- Išmaniosioms technologijoms vis sparčiau žengiant į priekį, sklando ir kitas mitas – buhalterio darbą perims robotai ir programos, todėl ateityje šios profesijos atstovų nebereikės. Ką apie tai manote, kaip robotizavimo sprendimai galėtų padėti buhalterijos darbuotojui įstaigoje ir kokia šios profesijos ateitis?
- Aš manau, kad išmaniosios technologijos yra neatskiriama mūsų darbo dalis. Jo sėkmė priklauso nuo pasirinktų programų, jų suderinamumo. Jos nuolat kuriamos. Šiuo metu naudojame dvi programas, kurios padeda atlikti daugybę funkcijų. O dėl mitų apie kompiuterizuotą ateitį, juk kompiuterius vis tik valdo žmonės ir gyvenime vyksta nenumatytų situacijų, kurias sprendžia žmogus, tai manau, kad ir toliau išliks dirbtinio samprotavimo ir žmogaus mąstymo derinys ir buhalterio profesija.