Veikla

Neįgaliųjų profesinė reabilitacija – siekiantiems tobulėti ir įsidarbinti

Lietuvoje gyvena 250 tūkst. neįgaliųjų, iš jų apie 70 proc. sudaro darbingo amžiaus neįgalieji, gaunantys netekto darbingumo (invalidumo) pensijas ir šalpos pensijas. Statistiniai duomenys rodo, jog tik apie 30 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba, o didžioji dauguma asmenų darbo rinkoje yra neaktyvūs, nors dalis šių asmenų, net ir turėdami sveikatos problemų, galėtų sėkmingai įsilieti į darbo rinką – susirasti gebėjimus atitinkantį darbą ar užsiimti individualiąja veikla.

PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGOS

Lietuvoje jau daugiau nei 10 metų neįgaliesiems teikiama profesinės reabilitacijos paslauga, kuri yra neatskiriama viso integracijos proceso, padedančio neįgaliajam asmeniui gyventi pilnavertį gyvenimą, dalis. Profesinės reabilitacijos paslaugomis siekiama atkurti neįgalaus asmens darbingumą, padėti jam įgyti profesinę kompetenciją ir sėkmingai integruotis į darbo rinką panaudojant visas įmanomas poveikio priemones – ugdymo, reabilitacijos, socialinio, psichologinio, darbo imitavimo, profesinio mokymo ir kitas.

Profesinės reabilitacijos paslaugos nemokamai teikiamos asmenims, turintiems nustatytą 0-50 proc. bazinį darbingumą arba 0-45 proc. darbingumo lygį bei šių paslaugų poreikį ir, kurie be šių paslaugų dėl ligos, sveikatos būklės ar organizmo funkcijų sutrikimų negali dirbti ankstesnio darbo ar įgyti naujos profesinės kvalifikacijos. Už profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimą atsako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šiuo metu paslaugas teikia 12 įstaigų daugelyje Lietuvos miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Radviliškyje, Trakuose, Druskininkuose, Marijampolėje ir Mažeikiuose.

Profesinę reabilitaciją sudaro paslaugų kompleksas –profesinių gebėjimų įvertinimas, profesinis orientavimas, profesinių gebėjimų atkūrimas ir profesinis mokymas, pagalba įsidarbinant bei palaikymas darbo vietoje. Atsižvelgiant į kiekvieno neįgalaus asmens situaciją, paslaugas teikia kvalifikuotų specialistų komanda. Profesinės reabilitacijos metu asmenys gali ne tik sustiprinti fizines jėgas, pasirengti psichologiškai, bet ir įgyti darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją. Lietuvos darbo biržos 2015 m. duomenimis populiariausios buvo apskaitininko, prekybinės salės darbuotojo, smulkaus verslo administratoriaus, įmonės darbo organizatoriaus, staliaus, meninių odos dirbinių gamintojo, verslo organizatoriaus, kompiuterio pagrindų vartotojo ir kitos programos.

DALYVIŲ SĖKMĖS ISTORIJOS – SEKTINAS PAVYZDYS NEDRĮSTANTIEMS

2015 m. profesinės reabilitacijos programoje dalyvavo daugiau nei 500 dalyvių. Dauguma jų sėkmingai įsidarbino pagal įgytą ar artimą įgytai kvalifikaciją, taip pat galėjo pasinaudoti 2015 m. pradėta teikti palaikymo darbo vietoje paslauga, kuria siekiama dirbančiajam padėti spręsti darbe kylančius sunkumus.

Pavelas visą gyvenimą dirbo sunkius darbininkiškus darbus, tačiau, pablogėjus sveikatai, turėjo rinktis kitą, jo sveikatą ir asmenines savybes bei norus atitinkantį darbą. Pasižymintis empatija ir komunikabilumu, Pavelas dalyvaudamas profesinės reabilitacijos programoje pasirinko socialinio darbuotojo padėjėjo specialybę.  Sėkmingai baigęs socialinio darbuotojo padėjėjo mokymo programą, jis įsidarbino šalia namų įsikūrusiuose socialinės globos namuose. Paklaustas ar darbas jam patinka, Pavelas sako, kad šiuo metu dirba tai, ką gali ir kuo džiaugiasi. Nuoširdžiai savo pareigas atliekantį Pavelą labai greitai pamilo ir globos namų gyventojai, ir kolektyvas. Globos namų personalas džiaugiasi atsakingu bendradarbiu, kuris turi asmeninių savybių bei profesinių žinių, reikalingų nelengvame socialinio darbuotojo padėjėjo darbe.

Baigęs 7 klases vidurinėje mokykloje ir dirbęs tik sezoninius darbus statybose Eduardas užsibrėžė įgyti kompiuterio pagrindų vartotojo kompetenciją ir dirbti nuolatinį darbą Vilniuje. Pradėjus dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje Eduardo būsimam darbui reikalingos psichologinės ir socialinės savybės buvo silpnos, o psichologinė pusiausvyra – sutrikusi. Sėkmingai baigęs profesinės reabilitacijos programą, sustiprėjęs psichologiškai ir įgijęs darbo su kompiuteriu pagrindų kompetenciją, jis įsidarbino saugos tarnyboje pulto operatoriumi, kur iki šiol sėkmingai dirba. Eduardas nuomojasi gyvenamąją vietą Vilniuje, retkarčiais išvažiuoja į netolimas užsienio šalis, džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe. Dalyvavimas profesinės reabilitacijos programoje ir įsidarbinimas Eduardą skatina nenustoti svajoti, šiuo metu planuoja įgyti vairuotojo pažymėjimą.

ĮSIDARBINIMAS – SVARBUS, BET NE VIENINTELIS PROFESINĖS REABILITACIJOS EFEKTYVUMO RODIKLIS

Per pastaruosius šešerius metus neįgaliųjų, baigusių profesinės reabilitacijos programą, įsidarbinimo rezultatai ženkliai didėjo. Jei 2010 m. įsidarbino tik 36 proc., tai  2015 m. Lietuvos darbo biržos duomenimis asmenų įgijusių kvalifikaciją ir įsidarbinusių per 6 mėn. laikotarpį rodiklis siekė 57 proc. Neįgalieji dažniausiai įsidarbino privačiame sektoriuje arba užsiėmė individualia veikla.

Būtina pastebėti, jog ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje specialistai pažymi, jog tokios integracijos į darbo rinką paslaugos kaip profesinė reabilitacija lemia geresnį neįgalaus asmens funkcionavimą ne tik įsidarbinimo prasme. Dėl šios priežasties svarbu paslaugų efektyvumą vertinti plačiau, įtraukiant ir kitus gyvenimo kokybės aspektus pvz. pagerėjusi emocinė ir fizinė savijauta, tolimesnis kvalifikacijos tobulinimas, pradėta savanoriška veikla, dalyvavimas visuomenės gyvenime ar išplėstas draugų ratas.

Profesinės reabilitacijos paslaugų kokybės didinimas svarbus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento, Lietuvos darbo biržos ir visų paslaugas teikiančių įstaigų uždavinys. tobulinti profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems sistemą šalyje ir gerinti šių paslaugų kokybę.

Siekiant šių paslaugas tobulinti Lietuvos mastu nuo 2010 m. savo veiklą įgyvendina profesinės reabilitacijos metodinis centras, kurio funkcijas įgyvendina Valakupių reabilitacijos centras, sukaupęs ilgiausią profesinės reabilitacijos paslaugų patirtį Lietuvoje. 2016 m. planuojama sistemingai įgyvendinti šios srities tyrimus, specialistų kvalifikacijos tobulinimo, gerosios patirties sklaidos, neįgaliųjų sėkmės istorijų ir gaminių viešinimo veiklas.

KVIETIMAS Į MOKYMUS

Kviečiame profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančiuose įstaigose naujai dirbančius profesinės reabilitacijos specialistus (kineziterapeutus, ergoterapeutus, socialinius darbuotojus, atvejo vadybininkus, psichologus, profesijų mokytojus, gydytojus ir kt.) dalyvauti įvadiniuose mokymuose „Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas skirtingas negalias turintiems asmenims ir paslaugų kokybės užtikrinimas“.

Įvadinių mokymų  tikslas – specialistams suteikti reikiamų žinių bei supažindinti su galiojančia teisine baze, reglamentuojančia profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, reikalavimus profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms; pristatyti pagrindinius profesinės reabilitacijos paslaugų kokybės užtikrinimo veiksnius, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo skirtingas negalias turintiems asmenims metodikas, reikalavimus specialistams.

Mokymai vyks 2016 m. spalio 12 d. Valakupių reabilitacijos centre, Vaidilutės g. 69, Vilnius. Dalyviams bus išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai. Seminaras yra organizuojamas įgyvendinant 2016 m. profesinės reabilitacijos metodinio centro veiklas ir yra nemokamas. Dalyvių kelionės išlaidų Valakupių reabilitacijos centras nefinansuoja.

Mokymų dienotvarkė.

Dalyvių registracija į praktinį seminarą vyksta iki š. m. spalio 05 d. 17 val. internetu (https://goo.gl/forms/0dkuKmk3auBRUSiH2). Dalyvių skaičius ribotas, registruojami bus tik pirmieji užsiregistravusieji.

Siekis tobulinti profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimą ir didinti kokybę

Š. m. rugsėjo mėnesį Šiauliuose įvyko Neįgaliųjų reikalų departamento ir profesinės reabilitacijos metodinio centro funkcijas vykdančio Valakupių reabilitacijos centro inicijuota apskrito stalo diskusija, skirta siekiant tobulinti profesinės reabilitacijos paslaugų kokybę, kuriant šiuolaikinį, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems reikalavimus atitinkantį profesinės reabilitacijos paslaugų įstaigų tinklą.

Susitikime dalyvavo Neįgaliųjų reikalų departamento atstovai, VšĮ Valakupių reabilitacijos centro metodinės veiklos specialistai, profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų atstovai iš Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro, Šiaulių darbo rinkos mokymo centro, Utenos regioninio profesinio mokymo centro, Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro, VšĮ Palangos reabilitacijos centro, Panevėžio darbo rinkos mokymo centro, Trakų neįgaliųjų užimtumo centro ir Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro. Dauguma šių įstaigų paslaugas teikia asmenims turintiems įvairias negalias, iš jų tik Palangos reabilitacijos ligoninė specializuojasi ir teikia paslaugas išskirtinai fizinę negalią turintiems asmenims, Panevėžio darbo rinkos mokymo centras – fizinę ir psichikos negalią.

Šio susitikimo tikslas buvo aptarti profesinės reabilitacijos aktualijas ir paskatinti bendradarbiavimą tarp profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, bei Neįgaliųjų reikalų departamento, tokiu būdu gerinant bendrą profesinės reabilitacijos efektyvumą. Tikimasi, kad suplanuoti išvažiuojamieji susitikimai skirtinguose profesinės reabilitacijos centruose taps tradicija, kuri paskatins profesinės reabilitacijos įstaigas geriau pažinti viena kitą, mokytis iš kitų įstaigų gerosios patirties, teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas.

Aktyvios diskusijos metu buvo detaliai aptarti profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo efektyvumo didinimo klausimai bei šių paslaugų teikimo organizavimo alternatyvos. Diskusijos dalyviai aptarė įvairius pasiūlymus ir pateikė įžvalgas dėl asmenų pritraukimo dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje.

Susirinkusiems buvo pristatytos 2016 m. profesinės reabilitacijos metodinio centro veiklos skirtos šios srities tyrimų įgyvendinimui, specialistų kvalifikacijos tobulinimui, gerosios patirties sklaidai, neįgaliųjų sėkmės istorijų ir gaminių viešinimo veikloms. Daug dėmesio skirta ir susipažinti su Šiaulių darbo rinkos mokymo centro profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo gerąją praktika. Ypač dalyviai domėjosi kaip sekasi įgyvendinti nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusį teisės aktą, reglamentuojantį reikalavimus profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo metodikai bei reikalavimus specialistams.

Startuoja 2016 m. profesinės reabilitacijos metodinio centro veiklos

2016 m. rugpjūčio mėn. Valakupių reabilitacijos centras pasirašė sutartį su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl profesinės reabilitacijos metodinio centro veiklų finansavimo 2016 metams. Per 2016 m. bus įgyvendintos įvairios veiklos skirtos tobulinti profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems sistemą šalyje ir gerinti šių paslaugų kokybę.

Švietimo ir informavimo veiklos. Per 2016 m. metus bus organizuoti įvadiniai mokymai pradedantiesiems profesinės reabilitacijos specialistams, praktiniai seminarai profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų profesijų mokytojams bei tiesiogiai neįgaliuosius aptarnaujantiems darbuotojams. Profesinės reabilitacijos paslaugas Lietuvoje ketinama pristatyti išleidus lankstinuką, skirtą viešinti informaciją apie šalyje veikiančias profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas, jose teikiamas paslaugas, profesijų mokymo programas neįgaliesiems, besidomintiems galimybe dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje.

Profesinės reabilitacijos specialistams bus teikiamos konsultacijos ir metodinė pagalba bei organizuojami bendradarbiavimo su partneriais bei gerosios patirties sklaidos renginiai. Informacijos apie gerąją patirtį bei negalią turinčių asmenų pasiekimų viešinimui bus sukurta interneto svetainė. Šioje svetainėje bus pristatomos gaminių nuotraukos, video medžiaga ir kita informacija, skirta supažindinti visuomenę su sėkmingais profesinės reabilitacijos pavyzdžiais. Taip pat informacija bus publikuojama straipsniuose bei informaciniuose pranešimuose.

Metodinio centro tiriamoji veikla. Iki metų pabaigos bus parengtos dvi analizės, kurių metu bus ištirta ir įvertinta 2011 -2016 m. Lietuvos profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo situacija, tuo pagrindu bus atliktas profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo rezultatų vertinimas bei pateikti siūlymai profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo efektyvumo gerinimui. Be to, bus atliekama profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimo institucinės sandaros galimybių analizė, kurios metu bus įvertintos profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimo stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės, bei parengtos galimos alternatyvos profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimui. Atliktos analizės ir gauti rezultatai bei rekomendacijos bus panaudotos tobulinant profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo teisinę bazę bei gerinant šių paslaugų efektyvumą bei žinomumą.

Patvirtintas finansavimas 2016 m. Valakupių reabilitacijos centro neįgaliųjų vairavimo mokyklos veikloms

2016-07-19

Š.m. rugpjūčio mėn. Valakupių reabilitacijos centro neįgaliųjų vairavimo mokykla pakvies judėjimo sutrikimų turinčius asmenis dalyvauti vairavimo mokyklos kursuose ir įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

2016 m. planuojama šias  paslaugas suteikti 24 asmenims, kuriems nustatytas 0 – 45 procentų darbingumo lygis. 6 sav. trukmės mokymų metu bus įvertintas ir lavinamas asmenų, turinčių judėjimo sutrikimų, funkcinis pajėgumas, reikalingas saugiai vairuoti automobilį, bei organizuojamas pirminis mokymas vairuoti B kategorijos transporto priemonę. Taip pat teikiamos maitinimo bei, esant poreikiui, apgyvendinimo paslaugos.

Paslaugos bus organizuojamos 2 etapais:

– 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn,

– 2016 m. spalio – lapkričio mėn.

Daugiau informacijos teirautis vairavimo mokyklos veiklos koordinatorės Linos Veiknienės, mob. tel. (8 610) 45813.

Neįgaliųjų vairavimo mokyklos veikla vykdoma įgyvendinant Žmonių, turinčių fizinę negalią, mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo bei atkūrimo projektą, kuris finansuojamas per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgyvendinant Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos įgyvendinimo 2016–2018 metų veiksmų planą.