Veikla

Socialinių paslaugų kokybė – tai nenutrūkstamas procesas

Kintant gyvenimo kokybei, kartu didėja ir reikalavimai, keliami paslaugų ir produktų kokybei. Vartotojai reikalauja, jog paslauga ar produktas, kurią jie gauna iš valstybės ar už kurią jie moka, atitiktų jų lūkesčius ir būtų suteikiama taip, kaip numatyta. Vienas iš geriausių būdų, kuriuo įstaiga gali išskirti save iš kitų – tai nuolatos teikti kokybiškesnes paslaugas. Šiandien pats pagrindinis kriterijus, dėl kurio konkuruoja įmonės yra gaminio ar paslaugos kokybė. Kokybė formuoja įvaizdį, daro tiesioginę įtaką veiklos rezultatyvumui, kuriamai pridėtinei vertei, paslaugų gavėjo pasitenkinimui.

Europos socialinių paslaugų kokybės sistema (angl. Voluntary European Quality Framework for Social Services) skirta asmeniui teikiamų socialinių paslaugų kokybei užtikrinti. ES šalyse socialinių paslaugų organizavimas skiriasi atsižvelgiant į sociokultūrinį, istorinį palikimą, tačiau iš esmės atitinka bendrus ES tikslus ir keliamus reikalavimus socialinės apsaugos ir įdarbinimo sistemoms. Šie kokybės principai įkūnija bendrai pripažįstamas ir sutampančias vertybes ir siekia suvienodinti supratimą apie socialinių paslaugų kokybę, taip pat paskleisti gerąją praktiką. Vienintelis Europoje specializuotas socialinių paslaugų kokybės standartas, padedantis įgyvendinti Europos socialinių paslaugų kokybės sistemą, yra EQUASS (European Quality Assurance for Social Services), kurį sukūrė Europos reabilitacijos platforma (ERP). VšĮ Valakupių reabilitacijos centras vykdydamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.4.1.-ESFA-V-421-01-0001 „Socialinių paslaugų kokybės gerinimas, taikant EQUASS kokybės sistemą“ šią sistemą skatina taikyti Lietuvos socialinių paslaugų teikėjų organizacijose.

2017 metais 20 socialinių paslaugų teikėjų buvo atrinkti dalyvauti pilotiniame EQUASS diegime. Atrankos komisija rinko įstaigas remiantis jų motyvacija, novatoriškumą, pasiektus veiklos ir paslaugų teikimo rezultatus, aktyvumą vykdant ir dalyvaujant projektuose, metodinės veiklos vykdymą, patirtį diegiant kokybės sistemas, pajėgumą diegti kokybės sistemą. Galutinį sprendimą dėl įstaigų dalyvavimo pilotiniame diegime lėmė tolygaus regioninio paskirstymo ir socialinių paslaugų įvairovės užtikrinimo kriterijus. Pilotiniame diegime buvo svarbu išbandyti EQUASS įvairaus pobūdžio paslaugose, todėl 20 pirmųjų socialinių paslaugų teikėjų sąrašą sudaro: dienos socialinė globos, pagalbos į namus, integralios pagalbos, dienos socialinės globos, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, laikino apgyvendinimo ir apnakvindinimo ir kitas paslaugas teikiančios valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos.

Projekto pagrindinės veiklos yra nukreiptos į specialistų kompetencijų tobulinimą, nes tai yra viena iš tęstinumą užtikrinančių investicijų bei kokybės kultūros keitimo garantas. Pirmieji buvo apmokyti EQUASS konsultantai, įstaigų vadovai ir EQUASS diegimo koordinatoriai. Koordinatorių mokymuose dalyvavo įstaigų paskirti koordinatoriai, kurie bus atsakingi už EQUASS kokybės sistemos diegimą savo organizacijoje. Trijų dienų mokymus vedė užsienio šalių lektoriai, kurie supažindino koordinatorius su EQUASS kokybės sistemos principu, paaiškino apie tai, kaip vyks kokybės sistemos diegimas ir kaip jį atlikti. Įstaigų vadovų mokymų tikslas buvo suteikti socialinių paslaugų įstaigų vadovams žinių apie kokybės valdymą, EQUASS principus ir reikalavimus, pokyčių valdymą, siekiant didinti jų gebėjimus valdyti EQUASS diegimo procesą bei kurti naują įstaigos kokybės kultūrą.

Kiekvienai projekte dalyvaujančiai įstaigai buvo paskirti sertifikuoti EQUASS konsultantai. Pirmiausia, konsultantai kiekvienoje jiems priskirtoje įstaigoje vedė įvadinius mokymus visiems įstaigos darbuotojams, siekiant užtikrinti, jog EQUASS sistemą ir jos įtaką paslaugoms suprastų kuo daugiau įstaigos darbuotojų. Tai labai svarbu, nes norint užtikrinti kokybę ir EQUASS kokybės sistemos įdiegimą prie to turi prisijungti vadovai ir paslaugas teikiantys specialistai, o sistemos nauda atsispindėtų kasdienėje paslaugų teikimo praktikoje.

Įstaigos atitikimo EQUASS sistemos reikalavimams įvertinimui buvo taikomas savianalizės metodas ir naudotas savęs įsivertinimo klausimynas. Įsivertinimo pagrindas yra darbuotojų indėlis įvertinant įstaigos valdymą, paslaugų teikimą, paslaugų gavėjų įgalinimą ir dalyvavimo galimybes, suinteresuotų šalių dalyvavimą, paslaugų pridedamąją vertė ir naudą paslaugų gavėjams. Taip pat, apsilankymo įstaigose metu konsultantai įvertino įstaigų dokumentaciją, kurią apėmė tokie būtini dokumentai, kaip metiniai planai, individualūs planai, personalo valdymą apibūdinantys dokumentai, etikos kodeksas, konfidencialumo užtikrinimo procedūros ir kiti dokumentai. Didelis dėmesys buvo skiriamas matuojamų ir pasiektų rezultatų vertinimui. Vertinta ar įstaigos gali parodyti konkrečius savo veiklos rezultatus tokiose srityse kaip paslaugų gavėjų įgalinimas, teisių skatinimas ir užtikrinimas, paslaugų gavėjų gyvenimo kokybės gerinimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir asmeninis tobulėjimas, partnerystės pridedama vertė, suinteresuotų šalių pasitenkinimas, paslaugų nauda paslaugų gavėjams ir daugelis kitų rezultatų. Šiems duomenims apdoroti buvo naudojama savęs įsivertinimo analizės programa, kuri  kiekvienai įstaigai suformavo „voratinklį“, apibrėžianti tobulintinas sritis. Pirminiai įsivertinimo rezultatai rodo, kad pilotiniame EQUASS diegime dalyvaujančios organizacijos turi tobulėti etikos, teisių užtikrinimo srityse, turi ieškoti inovatyvių metodų didinant paslaugų gavėjų įgalinimą, didinti orientaciją į rezultatus ir mokėti pateikti savo veiklos pasiektus rezultatus.

Viso EQUASS pilotinio diegimo priežiūrą vykdo tarptautinis EQUASS ekspertas, kuris šių metų pradžioje pateiks visų įstaigų savęs įsivertinimo rezultatų apibendrinimą, kuriame matysis kokiose srityse įstaigoms reikia daugiausiai pagalbos. Labiausiai dėmesio reikalaujančiosios srityse bus organizuojami mokymai pilotinių įstaigų darbuotojams, teikiamos individualios konsultacijos, vykdomi apsikeitimo patirtimi susitikimai, skatinamas mokymasis iš kitų socialinių paslaugų teikėjų Lietuvoje ir užsienyje. Jau dabar išryškėjo pirmos būtinų mokymų temos – rezultatų matavimas ir gyvenimo kokybės vertinimas, taigi šiose srityse būtinai projekto metu įstaigos gaus reikalinga pagalbą ir bus skatinamos ieškoti galimų sprendimo variantų.

Pilotiniame diegime dalyvauja 20 socialinių paslaugų teikėjų. Po pilotinio diegimo patobulinus diegimo procesą atsižvelgiant į šio diegimo patirtį, projekte bus kviečiami dalyvauti dar 100 socialinių paslaugų teikėjų iš visos Lietuvos. Kviečiame sekti mūsų naujienas www.reabilitacija.lt ir laukti naujo EQUASS tinklapio – www.equass.lt, kuris šiais metais turėtų išplaukti į internetinių platybių erdves.

Profesinė reabilitacija – kelias į sėkmingą įsidarbinimą

1992 metais Jungtinių Tautų Organizacija, siekdama atkreipti dėmesį į neįgalių žmonių problemas ir skatindama kovoti už lygiavertes neįgaliųjų teises visuomenėje, gruodžio 3-iąją paskelbė Tarptautine neįgalių žmonių diena. VšĮ Valakupių reabilitacijos centras kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. organizavo apskrito stalo diskusiją „Profesinė reabilitacija – kelias į sėkmingą įsidarbinimą“. Diskusija buvo skirta paminėti Tarptautinę neįgalių žmonių dieną bei pabrėžti neįgaliųjų, baigusių profesinės reabilitacijos programas, integracijos į darbo rinką svarbą. Į apskrito stalo diskusiją buvo pakviesti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų atstovai, neįgaliuosius atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų ir kitų suinteresuotų organizacijų nariai.

Diskusijos tikslas – aptarti asmenų, baigusių profesinės reabilitacijos programas, įsidarbinimo galimybių didinimą bei iškelti pagrindinius neįgalaus jaunimo, baigusio profesinės reabilitacijos programas, įsidarbinimo galimybių klausimus.

Profesinė reabilitacija – tai asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ar kitomis poveikio priemonėmis. Profesinės reabilitacijos paslaugų reikšmę visoje neįgaliųjų socialinės integracijos ir užimtumo didinimo sistemoje rodo tai, kad šias paslaugas teikiančių centrų skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo nuo 5 iki 16-os įstaigų ir jų filialų. Nuo 2011 metų iki 2016 metų profesinės reabilitacijos poreikis buvo nustatytas 3,7 tūkst. asmenų. Profesinė reabilitacija neįgaliam asmeniui suteikia ne vien profesines žinias ir įgūdžius, neįgalus žmogus čia gauna ir tiek pat svarbią psichosocialinę pagalbą, dalyvavimas programoje padeda sugrįžti į aktyvią profesinę veiklą.

Vienas pagrindinių profesinės reabilitacijos tikslų – ugdyti ar atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes. Kaip rodo VšĮ Valakupių reabilitacijos centro surinkti duomenys, vidutiniškai 60 procentų profesinės reabilitacijos dalyvių yra 30–54 m. amžiaus. Didžiausią įsidarbinusiųjų per 6 mėnesius po profesinės reabilitacijos skaičių sudaro 45–54 m. amžiaus neįgalieji. Profesinėje reabilitacijoje mažiau dalyvauja darbingo amžiaus jaunimas (18–29 metų). Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė pažymėjo, kad jauni negalią turintys žmonės dažniau pasirenka galimybę mokytis bendrose erdvėse, labiausiai jų poreikius ir interesus atitinkančiose švietimo įstaigose. Deja, nėra tikslios statistikos, kaip baigus mokytis jiems sekasi įsidarbinti.

„Kas gali pastūmėti darbdavį priimti dirbti neįgalų asmenį? Tai ne vien finansinė paskata. Tai ir požiūrio į darbuotoją su negalia klausimas. Darbdavių ir visuomenės požiūris pamažu keičiasi. Tačiau būtini pokyčiai ir neįgaliųjų profesiniame parengime. Reikia sudaryti galimybę mokytis paklausių, naujausias technologijas taikančių profesijų“, – sakė diskusijoje dalyvavęs Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį, kad profesinės reabilitacijos centrai yra vienintelės mokymo įstaigos, kurios rūpinasi mokymus baigusiųjų įdarbinimu. Tam tikra prasme tai padeda profesinės reabilitacijos centrams lanksčiai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ir nuolatos siekti teikiamų paslaugų kokybės. Bendradarbiaujant tiesiogiai su darbdaviais būtina planuoti naujų, sparčiai technologiniu požiūriu besikeičiančiai darbo rinkai reikalingų mokymo programų rengimą. Perspektyvios mokymo programos būtų patrauklesnės neįgaliems jauniems žmonėms su negalia, savo ateitį siejantiems su informacinių technologijų, nuotolinio darbo teikiamomis galimybėmis. „Neabejotinai turime daugiau dirbti su darbdaviais ir keisti jų požiūrį į žmogų su negalia. Darbdaviai turėtų vertinti ne tik finansinę naudą, bet prisiimti ir socialinę atsakomybę, neįgalius darbuotojus priimant kaip lygiaverčius mūsų visuomenės narius“, – teigė Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis diskusijoje iškėlė klausimus, aktualius profesinės reabilitacijos paslaugų perspektyvos požiūriu. Kaip toliau užtikrinamas profesinės reabilitacijos programą užbaigusio asmens įtraukus dalyvavimas visuomenėje? Ar valstybės investicija į profesinės reabilitacijos paslaugas yra tinkamiausia konkrečiam asmeniui su negalia ir visai visuomenei? Siekdami sėkmingos neįgaliųjų integracijos profesinės reabilitacijos paslaugų teikėjai turi labiau orientuotis į konkrečių darbdavių poreikius, įtraukti darbdavius į diskusijas jau rengiant profesinio mokymo programas. Sistemoje turi atsirasti vietos ir darbdavių švietimui, suteikiant galimybę darbdaviams pažinti žmones su negalia, geriau suprasti jų kompetencijas ir stipriąsias puses. Ministro nuomone, turi būti ieškoma tokių sprendimų, kad ne tik profesinės reabilitacijos, bet ir visų neįgaliųjų integracijos priemonių visuma kiek galima taikliau pasiektų neįgalųjį, padėtų jam išlikti aktyviam darbinėje veikloje, užtikrintų teisę visavertiškai gyventi visuomenėje.

Informaciją parengė

VšĮ „Vilties žiedas“ Profesinės reabilitacijos metodinis centras

Profesinės reabilitacijos specialistai gilino žinias apie epilepsiją

Ką kiekvienas iš mūsų turime žinoti apie epilepsiją? Kaip ir kodėl ja susergama? Ar šios ligos baimė yra pagrįsta? Kaip savo kasdieniame darbe galime padėti žmogui, sergančiam epilepsija?

Šie klausimai dažnai kyla specialistams, dirbantiems profesinės reabilitacijos srityje. Šiandien apie šią ligą žinome dar nepakankamai, apie ją vis dar vengiama kalbėti. Siekiant kelti profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių specialistų kvalifikaciją, buvo suorganizuoti mokymai „Darbas su negalią turinčiais asmenimis, sergančiais epilepsija“. Mokymus 2017 m. lapkričio 24 d. organizavo VšĮ „Vilties žiedas“, vykdydamas profesinės reabilitacijos metodinio centro 2017 metų veiklų programą. Mokymų tikslas – supažindinti specialistus su darbo specifika bei suteikti reikiamas žinias, identifikuoti dažniausiai iškylančias problemas dirbant su epilepsija sergančiais asmenimis.

Mokymus vedė Lietuvos Caritas Epilepsijos psichosocialinio konsultacinio centro vadovė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė, socialinių mokslų daktarė Polina Šedienė. Lektorė jau daug metų dirba konsultavimo ir pagalbos sergantiems epilepsija bei jų šeimos nariams srityje. Kaip teigė Dr. P. Šedienė, epilepsija serga maždaug 6 iš 1000 gyventojų. Dažnai atsitinka taip, kad sergančiojo šeimoje yra nekalbama apie epilepsiją. Taip pat apie ją nekalbama su draugais ir darbo ar mokslo kolegomis. Kai kurie sergantys epilepsija mieliau tai nutyli. Ne išimtis – neįgalieji, dalyvaujantys profesinės reabilitacijos programoje. Profesinės reabilitacijos programoje dalyvauja skirtingas negalias turintys neįgalieji, kuriems nustatytas 0-45 proc. darbingumo lygis. Epilepsija nebūtinai yra pagrindinis susirgimas, dėl kurio asmeniui nustatomas neįgalumas. Ši liga gali būti viena iš kompleksinės negalios dalių.

Mokymuose dalyvavę profesinės reabilitacijos specialistai: socialiniai darbuotojai, atvejo ir įdarbinimo vadybininkai, profesijos mokytojai, psichologai, kineziterapeutai, specialieji pedagogai, – pastebėjo, kad daugeliui jų darbe ar kasdieniame gyvenime teko sutikti epilepsija sergančių asmenų ar stebėti epilepsijos priepuolio ištiktą žmogų. Visi sutiko, kad dažnai žinių apie šią ligą trūkumas sukelia nepaaiškinamą baimę, o nežinojimas, kaip padėti sergančiajam, – bejėgiškumo jausmą.

Epilepsija – dažniausia lėtinė nervų sistemos liga, kuri buvo žinoma jau senovėje, tačiau ir šiandien dar daug žmonių gyvena savo įsitikinime, kad epilepsija yra kažkas mistiška, paslaptinga. Žmonėms žodis „epilepsija“ asocijuojasi su kritimu be sąmonės, lydimu traukulių ir iš burnos krentančių putų. Labai dažnai visuomenėje neatpažįstamos tos epilepsijos formos, kurios pasireiškia ne traukuliais, bet į alpimą panašiais sąmonės sutrikimais, sustingimais, abejingumu tam, kas vyksta. Šiuos reiškinius šeimos nariai ar mokytojai, dažnai vertina kaip neatidumą, išsiblaškymą. Epilepsija gali pasireikšti ir keisto elgesio priepuoliais bei neadekvačiu emocijų reiškimu. Tokiais atvejais pastebimi žmogui visai nebūdingi staigūs pykčio, agresyvumo priepuoliai, rėkimas, juokas ar artimųjų puolimas. Tokių priepuolių kamuojami žmonės nesuvokia savo elgesio neadekvatumo, nelaiko to liga, dažniausiai, pasibaigus priepuoliui, neatsimena, kas vyko jo metu.

Lektorės teigimu, 2013 metais Lietuvoje buvo apie 24 tūkst. asmenų, kuriems diagnozuota epilepsija. Deja, sergančių epilepsija skaičius kasmet auga. Pozityvu yra tai, kad epilepsija gali būti gydoma. Tinkamai gydomi asmenys neišsiskiria iš kitų ir apie 70 proc. sergančiųjų daugiau nepatiria priepuolių bei gyvena visiškai normalų gyvenimą.

Profesinės reabilitacijos paslaugomis siekiama atkurti arba padidinti neįgalaus asmens darbingumą, profesinę kompetenciją, didinti įsidarbinimo galimybes. Kasmet apie 1100 skirtingas negalias turinčių neįgaliųjų dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje. Dr. P.Šedienė pažymėjo, kad dirbant su neįgaliaisiais, sergančiais epilepsija, ypač svarbi integrali pagalba, visų profesinės reabilitacijos srityje dirbančių specialistų bendras darbas. Visais atvejais veiksminga psichoterapinė pagalba, neįgaliojo įtraukimas į bendras veiklas, užimtumas socialinėse veiklose, parama ir palaikymas grupinių užsiėmimų metu.

Mokymų metu dalyviai iškėlė labiausiai rūpimus klausimus: kaip atpažinti epilepsijos priepuolį, kaip elgtis priepuolio metu, kaip užtikrinti reikiamą pagalbą, kokių veiksmų imtis įvykus priepuoliui? Lektorė akcentavo kelis paprastus žingsnius: nusiraminti, saugoti priepuolio ištiktą asmenį nuo sužeidimų, likti šalia, kol jis atgaus sąmonę, ir, priepuoliui pasibaigus, pasiūlyti reikiamą pagalbą.

Vienas iš pagrindinių profesinės reabilitacijos tikslų – neįgaliojo asmens įsidarbinimas. Profesinės reabilitacijos programos ciklo metu teikiama pagalbos įsidarbinant ir palaikymo įsitvirtinant darbo vietoje paslauga. Siekiant šio tikslo, paslaugas teikiantys specialistai tiesiogiai bendrauja su darbdaviais, konsultuoja juos dėl darbo vietos pritaikymo neįgaliojo poreikiams, padeda spręsi po įdarbinimo iškylančias problemas. Įvertindama išklausytų mokymų naudą viena iš mokymų dalyvių pažymėjo, kad dabar kaip specialistė jausis tvirčiau susidūrusi su epilepsija sergančiu žmogumi: „Mokymų metu gautos žinios padėjo man įveikti savo išankstines nuostatas. Dabar aš apie epilepsiją, kaip apie ligą, galėsiu daugiau papasakoti darbdaviui, padėti jam įveikti vyraujančias nepagrįstas baimes. Galėsiu perteikti gautas žinias, formuoti darbdavių požiūrį į epilepsiją kaip į valdomą ligą, netrukdančią sergančiajam sėkmingai prisitaikyti ir dirbti“.

Informaciją parengė

VšĮ „Vilties žiedas“ Profesinės reabilitacijos metodinis centras

Profesinės reabilitacijos efektyvumas įrodytas: ką galime daryti geriau?

Paskutiniąją lapkričio dieną VšĮ Valakupių reabilitacijos centras (VRC) kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu visų profesine reabilitacija suinteresuotų organizacijų atstovus sukvietė į apskritojo stalo diskusiją „Profesinė reabilitacija – kelias į sėkmingą įsidarbinimą“, kurioje kalbėta apie neįgaliųjų, baigusių profesinės reabilitacijos programas įdarbinimo didinimą.

Remiantis 2016 m. gale atlikto profesinės reabilitacijos Lietuvoje tyrimo išvadomis, profesinės reabilitacijos poreikis auga, tačiau įstaigos, teikiančios profesinės reabilitacijos paslaugas, siekia aktyvesnio neįgaliųjų dalyvavimo darbo rinkoje. Oficiali statistika skelbia, kad iki šių metų spalio mėn. profesinės reabilitacijos programoje Lietuvoje dalyvavo 1007 asmenys, kai tuo tarpu per visus 2016 m. – 1109 dalyviai, taigi, akivaizdžiai, šios programos poreikis kasmet didėja. Programą 2016 m. baigusių dalyvių įsidarbinimo rodiklis per minėtą laikotarpį siekia 73,7 proc.

Susirinkusieji, tarp kurių LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas, LR Vyriausybės patarėjas neįgaliųjų klausimais Juozas Bernatavičius, LR Vyriausybės Politikos įgyvendinimo grupės patarėja Rasa Laiconienė, LR socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė, Lietuvos darbo biržos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėjas Vygintas Morkūnas, Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė, nevyriausybinių organizacijų vienijančių neįgalius žmones bei kitų suinteresuotų šalių atstovai ieškojo atsakymų, kas galėtų padėti likusiems 27 proc. neįsidarbinusių neįgaliųjų įsidarbinti ir ilgam integruotis į darbo rinką. Diskusijos metu aptarti su šiuo klausimu susiję bendradarbiavimo su darbdaviais būdai, finansavimo, motyvacijos, kompetencijų, įmonių socialinės atsakomybės, tolerancijos ir kt. klausimai.

Viena iš aktyviausiai diskutuotų temų – reabilitacijos centrų siūlomų mokymų programų atitikimas darbo rinkos poreikiams. Anot diskusijos dalyvių, centrai turėtų labiau orientuotis į ilgalaikes darbo rinkos poreikio prognozes: „Dabar yra ruošiami specialistai, kurie, nesame tikri, ar bus reikalingi ateityje. Profesijas reikėtų planuoti bent dešimtmetį į priekį“, – teigė darbdavių konfederacijos atstovas D. Arlauskas

Jam pritarė ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis: „Profesinės reabilitacijos programos efektyvumas yra įrodytas. Programų lankstumas, bendradarbiavimas su darbdaviais, siekiant sužinoti, kokių darbuotojų jiems reikia, yra šios programos tolimesnio efektyvumo didinimo užtikrinimas. Taip pat, manau, ne mažiau svarbu yra šviesti darbdavius: sugriauti mitą, kad neįgalieji yra kažkuo prastesni už kitus, į pirmą planą iškeliant jų kompetencijas, motyvaciją ir lojalumą, dažniau įtraukti darbdavius į diskusijas neformalioje aplinkoje“, – tikino ministras.

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė A. Kandratavičienė teigė: „Profesinės reabilitacijos centrai – vienintelės ugdymo įstaigos, kurios yra atsakingos už įdarbinimą. Asmeniui yra suteikiamos taip pat ir psichosocialinės kompetencijos, didelis dėmesys įsidarbinimui skiriamas  nuo pat atėjimo į įstaigą, todėl tai nėra tik profesijos suteikimas. Ši geroji praktika turėtų būti taikoma ir kitoms švietimo ir profesinio mokymo įstaigoms“.

VRC direktorė Tatjana Ulbinienė patikino: „Profesinė reabilitacija tampa vis atviresnė visuomenei ir VRC pavyzdys rodo, kad profesinės reabilitacijos centruose siekiama inkliuzinio mokymo, kai visos visuomenės grupės vienodomis sąlygomis gali įgyti profesiją bei kitų specialistų dėka pasiruošti darbo rinkai. Individualus požiūris į kiekvieną programos dalyvį užtikrina sėkmingą integraciją ir atveria kelia į sėkmingą įsidarbinimą ir išsilaikymą darbo vietoje“.

Svarų pasiūlymą, kuris padėtų padidinti neįgaliųjų įsidarbinimą, pateikė Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė I. Balnanosienė: „Norėčiau paliesti praktikos darbo vietoje klausimą. Nors daug centrų turi sąlygas praktikai atlikti įstaigų viduje, vis dėlto praktika centre nė iš tolo neprilygsta realiai praktikai įmonėje“.

Susitikimo metu taip pat kalbėta apie tai, kad profesinės reabilitacijos centrai vieninteliai iš švietimo ir profesinio mokymo teikėjų privalo rūpintis programų dalyvių įsidarbinimo klausimu:

„Profesinės reabilitacijos programai yra keliami labai griežti reikalavimai rezultatams. Įdarbinti neįgalųjį per 28 d. nuo programos pabaigimo, manau, yra per griežtas reikalavimas, ypač, turint omenyje, kad programa skirta sunkią arba vidutinio sunkumo negalią turintiems asmenims, dažnas dėl persikvalifikavimo neturi darbinės patirties pagal naujai įgytą kvalifikaciją, dėl ilgų nedarbo metų yra praradę socialinius įgūdžius ir pasitikėjimą savimi, didžioji dalis yra vyresnio amžiaus. Asmeniškai manau, jei aš norėčiau pasitraukti iš dabartinės savo darbo pozicijos, 28 d. būtų nepakankamas laikas naujam darbui susirasti. Kita vertus, aiški orientacija į galutinį rezultatą yra bet kokios Europos šalies paslaugu teikėjams keliamas reikalavimas, kuris skatina nuolat tobulėti ir ieškoti inovatyvių sprendimų“, – svarstė VRC Profesinės reabilitacijos skyriaus vadovė Natalja Markovskaja.

„Darbo paieška užtrunka vien dėl to, kad dažniausiai tenka sudalyvauti ne viename darbo pokalbyje, kol gauni darbo pasiūlymą. Po pirmo pokalbio su darbdaviu skambučio dažniausiai sulauki po keliu savaičių. Todėl įsidarbinti per mėnesį yra nelogiškas reikalavimas“, – pritarė profesinės reabilitacijos dalyvis Tomas (vardas pakeistas).

Visgi kalbėta ne tik apie problemas – prie apskritojo stalo diskusijos prisijungė ir savo istorijomis pasidalino sėkmingai profesinės reabilitacijos mokymus baigę ir šiuo metu besimokantys profesinės reabilitacijos dalyviai.

Viena jų – Aurelija (vardas pakeistas), turinti judėjimo negalią: „Apie profesinę reabilitaciją man papasakojo bičiulis. Jis sėkmingai baigė profesinės reabilitacijos programą  ir šiuo metu dirba juvelyru. Jo padrąsinta į programą atvykau ir aš. Kadangi kelionė į miestą man yra tikras išbandymas (Aurelija juda vežimėlio pagalba – aut. pastebėjimas), pasirinkau meninių odos dirbinių gaminimo specialybę. Jau nusipirkau odos, planuoju įsigyti įrankius. Dirbsiu namuose įkurus savo mažas dirbtuves ir bandysiu parduoti savo gaminius“, – pasakojo VRC profesinės reabilitacijos dalyvė.

Gerąja patirtimi pasidalino ir Vilniaus miesto savivaldybės dienos centro „Šviesa“ direktorė Jūratė Tamašauskienė: „Noriu pasidžiaugti mūsų socialinio darbuotojo padėjėju Domu (vardas pakeistas), kuris taip pat yra baigęs profesinę reabilitaciją. Nuo tos dienos, kai Domas pradėjo pas mus darbuotis, net neabejojome, kad jį įdarbinsime visam laikui“, – teigė J. Tamašauskienė, suteikusi žodį pačiam Domui.

„Labai džiaugiuosi įsidarbinęs dienos centre „Šviesa“. Nors visą gyvenimą dirbau prekybininku, socialiniame darbe atradau save. Smagu, kad susidoroju su paskirtomis užduotimis ir kasdien tobulėju. Dar yra daug ko mokytis ir toliau“, – prisipažino Domas.

Diskusijos dalyviams taip pat buvo pristatyta profesinės reabilitacijos centrų geroji patirtis: trumpas susipažinimas su VRC esančiomis klasėmis ir jose besidarbuojančiais profesinės programos dalyviais leido gyvai pamatyti visą reabilitacijos ir mokymo procesą, o Šiaulių darbo rinkos mokymo centro mokinių parengtas filmukas apie jų centrą baigusių dalyvių istorijas užtvirtino išsakytą nuomonę apie profesinės reabilitacijos programos efektyvumą.

Besibaigiant diskusijai buvo sutarta dėl kai kurių esminių neįgaliųjų įdarbinimo didinimui įtaką darančių veiksmų: aktyviau reaguoti į darbo rinkos paklausą, formuoti naują neįgaliųjų – kaip lygiaverčių darbo rinkos dalyvių, o ne gailesčio ar išmaldos prašytojų – įvaizdį, skirti daugiau dėmesio darbdavių ir visuomenės švietimui neįgaliųjų tolerancijos klausimais bei į programų planus įtraukti praktiką realiose įmonėse, taip pat naudoti kuo įvairesnes darbdavių įtraukimo strategijas. Pabaigai darbdavių konfederacijos atstovas D. Arlauskas pasižadėjo kitą darbdavių konfederacijos prezidiumą daryti VRC ir į darbotvarkę įtraukti susipažinimą su teikiamomis profesinės reabilitacijos paslaugomis bei neįgaliaisiais, taip prisidedant prie darbdavių švietimo šiuo klausimu.

Profesinės reabilitacijos dalyvių įsidarbinimas pasiekė 73,7 procentų

2017 m. lapkričio 15 d. Neįgaliųjų reikalų departamente prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyko pasitarimas, kurio metu buvo aptarti šiuo metu aktualiausi profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo klausimai. Pasitarimą organizavo Neįgaliųjų reikalų departamentas, atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 25 d. vykusios apskrito stalo diskusijos „Profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų veikla šiandien: problemos ir galimybės“ metu išsakytus profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų poreikius. Pasitarime dalyvavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Irma Mituzienė, Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė, Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė ir darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamento priemonių įgyvendinimo skyriaus vedėjas Vygintas Morkūnas, profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų atstovai.

Profesinės reabilitacijos paslaugomis siekiama ugdyti arba atkurti neįgalių asmenų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes. Tai viena iš neįgaliųjų užimtumo rėmimo priemonių, kurią įgyvendina Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Profesinės reabilitacijos programoje dalyvaujantys neįgalieji, norintys įsidarbinti, gali atstatyti darbo įgūdžius, įgyti arba tobulinti kvalifikaciją bei įgyti kompetencijų. Nuo 2017 metų pradžios daugiau kaip 73,7 proc. profesinės reabilitacijos paslaugomis pasinaudojusių neįgaliųjų įsidarbino arba pradėjo savarankišką darbinę veiklą.

Šiuo metu profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems teikia 12 įstaigų, siūlančių apie 300 skirtingų mokymo programų. Pasitarimo metu buvo aptarta visoms įstaigoms aktuali problema, iškilusi dėl profesinės reabilitacijos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje pagal mokymo programas nustatyto maksimalaus profesinės reabilitacijos dalyvių skaičiaus. Profesinės reabilitacijos įstaigoje, įvertinus neįgaliųjų profesinius gebėjimus ir parinkus jiems tinkamiausią mokymo programą, asmuo negali joje dalyvauti, jei jau yra pasiektas sutartyje su įstaiga nustatytas šiai programai maksimalus dalyvių skaičius. Taip susidaro situacija, kai profesinės reabilitacijos paslaugas teikianti įstaiga negali neįgalaus asmens priimti mokytis pagal jam tinkančią programą.

Lietuvos darbo birža, bendradarbiaudama su Neįgaliųjų reikalų departamentu bei profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančiomis įstaigomis, pasiekė, kad būtų užtikrintas profesinės reabilitacijos paslaugų efektyvumas.

Lietuvos darbo biržos direktorė pasidžiaugė, kad profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos kartu kelia aktualius klausimus. Tai padeda geriau įvertinti problemų mastą ir ieškoti priemonių joms spręsti. Lietuvos darbo biržos atstovai akcentavo, kad įstaigų teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos finansuojamos pagal profesinės reabilitacijos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pasirašytos įvykdžius viešąjį paslaugų pirkimą. Ir šių sutarčių sąlygų turi būti griežtai laikomasi. „Negalime nukrypti nuo šiose sutartyse nustatytų sąlygų. Tačiau kiekvieno asmens, norinčio dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, situacija yra individuali. Jeigu paslaugas teikianti įstaiga kreipsis į Lietuvos darbo biržos atsakingus asmenis, kiekvienas toks atvejis bus svarstomas. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją bus ieškoma problemos sprendimo, nepažeidžiančio Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų“, – pabrėžė Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė.

Kita problema kyla dėl profesinės reabilitacijos paslaugų finansavimo sąlygų. Lietuvos darbo birža gali finansuoti neįgaliojo dalyvavimą tik profesinės reabilitacijos programose, kurių trukmė ne ilgesnė kaip iki 2018 m. gegužės 31 d. Lietuvos darbo biržos atstovas Vygintas Morkūnas patikino, kad profesinės reabilitacijos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių įvykdymui numatytų lėšų mažinti neketinama. Tam, kad jos būtų efektyviai įsisavintos, reikia daugiau informacijos iš profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, į kokias mokymo programas pagal jų trukmę dar gali būti priimami neįgalieji. Lietuvos darbo biržos duomenimis iki 2017 metų spalio 31 d. pasiekti profesinės reabilitacijos programų įgyvendinimo rezultatai leidžia tikėtis, kad bendromis teritorinių darbo biržų ir profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų pastangomis visa skirta parama pasieks tikslinę grupę – neįgaliuosius.

Įgyvendinant neįgaliųjų užimtumo rėmimo priemones, profesinės reabilitacijos paslaugas numatoma pirkti ir kitais metais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pasitarimo dalyvius patikino, kad jau šiuo metu yra ruošiami būtini dokumentai ir profesinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems tęstinumas bus užtikrintas. Ministerijos atstovė taip pat paragino paslaugas teikiančias įstaigas glaudžiau bendradarbiauti su Lietuvos darbo birža bei keistis aktualia informacija siekiant, kad profesinės reabilitacijos paslaugos kuo labiau atitiktų neįgaliųjų poreikius ir darbo rinkos situaciją. Šiai nuomonei pritarė ir Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė. Dauguma profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų keliamų klausimų, pavyzdžiui, dėl paslaugų kainų, paslaugų pirkimo sutarties sąlygų, yra bendri visoms įstaigoms. Direktorė pakvietė įstaigas daugiau kalbėtis ir bendradarbiauti tarpusavyje, iškylančias problemas spręsti kartu. Teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas, pasiekti išties geri rodikliai ir tai yra visų šias paslaugas teikiančių įstaigų darbo rezultatas.

Programos efektyvumo rodikliai Lietuvoje

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi Išorinio (angl. front-end) programavimo programa

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi Išorinio (angl. front-end) programavimo,
programa kurią finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija valstybės biudžeto lėšomis.

Suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi finansavimo tikslas – plėtoti neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugas, pritaikyti jas prie visuomenės ir darbo rinkos poreikių.

Šių programų siekis – suteikti teisines garantijas asmeniui įgyvendinti įgimtą teisę visą gyvenimą ugdyti savo asmenybę, laiduoti jam galimybę įgyti žinių ir gebėjimų, gerinti profesinius įgūdžius, sudaryti sąlygas tenkinti įvairius pažinimo poreikius, didinti asmenų, ugdomų pagal programas, skaičių.

Išorinio programavimo kursas skirtas pradedantiesiems, turintiems ir neturintiems patirties su IT.

Programos tikslas – suteikti programavimo žinių ir įgūdžių skirtų internetinių svetainių kūrimui, administravimui ir programavimui.

Uždaviniai:

• ugdyti ir tobulinti profesinei veiklai reikalingas žinias ir gebėjimus;
• supažindinti su grafinių kompozicijų kūrimo pagrindais;
• suteikti žinių apie HTML charakteristikas ir jų naudojimą;
• supažindinti su CSS charakteristikomis ir jų naudojimu;
• suteikti žinių apie interneto svetainės registravimą, administravimą bei vizualinės medžiagos panaudojimo galimybes;
• suteikti žinių apie įėjimo (angl. landing page) kūrimą;
• suteikti žinių kaip registruoti svetainių pavadinimą (angl. domain);
• išmokyti susirasti darbo skelbimus susijusius su įgytomis žiniomis ir kompetencijomis bei patiems sukurti darbo skelbimą.

Dalyviai: 18-45 m. amžiaus asmenims iš Vilniaus miesto ir rajono;

Laikotarpis: 2017 m. spalio-gruodžio mėn.

Visi mokymų dalyviai supažindinami ir užsiregistruoja Suagusiųjų mokymosi informacinėje sistemoje (SMIS) https://www.smis.lt/

Ši nemokama interaktyvi nuotolinio mokymosi sistema buvo sukurta ir įdiegta plėtojant suaugusių visuomenės narių galimybes mokytis ir gilinti savo kompetencijas. ,,Suaugusiųjų mokymosi informacinė sistema“, įdiegta įgyvendinant projektą „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“, sukurta vadovaujantis pažangiausiais šiuolaikinių e. mokymosi aplinkų principais, – tai analogų Lietuvoje neturintis projektas, gerokai išplečiantis distancinio mokymosi galimybes. Jo turinį sudaro mokomoji medžiaga, skirta gilinti bendrąsias kompetencijas 9 srityse.

Šioje sistemoje, prisijungus, galima sužinoti, kaip deklaruoti gyventojų pajamų mokestį (kompiuterinio raštingumo kompetencija), galima pasigilinti sveikatos kompetencijos srityje apie maisto produktų ženklinimą,  sužinoti, kaip gauti nemokamą teisinę pagalbą, išsiaiškinti, kaip ir kokios atostogos gali būti suteiktos dirbant pagal darbo sutartį ir t. t.

Kviečiame apsilankykiti interneto svetainėje meskuriame.lt

2016 m. pabaigoje Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva buvo sukurta interneto svetainė www.meskuriame.lt.

Svetainė sukurta norint pristatyti unikalius rankų darbo gaminius, pagamintus talentingų, skirtingo amžiaus asmenų, turinčių negalią, ir jų teikiamas paslaugas visoje Lietuvoje. Šioje svetainėje lankytojas kviečiamas arčiau susipažinti su profesinės reabilitacijos ir kitų socialinės integracijos programų dalyvių kūryba bei teikiamomis paslaugomis.

Meskuriame.lt tikslas – šviesti visuomenę, skatinti ypatingus žmones kurti ir skleisti žinią apie savo talentus bei populiarinti šių žmonių kuriamus gaminius ir teikiamas paslaugas.

Svetainėje pristatomi gaminiai yra ypatingi, nes kuriami su šilčiausiais jausmais, įdedant dalelę savęs, o paslaugos atliekamos su meile žmonių, kurie siekia išreikšti save ir integruotis į visuomenę. Socialinės integracijos srityje veikiančios įstaigos organizuoja įvairias veiklas, kurių metu ir atsiskleidžia ypatingi šių asmenų gebėjimai.

Skelbiami Socialinių paslaugų įstaigų dalyvauti projekte atrankos rezultatai

Vadovaudamasi Socialinių paslaugų įstaigų atrankos dalyvauti projekte Komisijos 2017 m. rugsėjo 1 d. protokolu ir VšĮ Valakupių reabilitacijos centro direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. EQĮ – 10 patvirtinta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. 08.4.1-ESFA-V-421-01-0001 „Socialinių paslaugų kokybės gerinimas, taikant EQUASS kokybės sistemą“ socialinių paslaugų įstaigų atrankos tvarka, VšĮ Valakupių reabilitacijos centro direktorė 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. EQĮ-14 patvirtino Atrinktų socialinių paslaugų Įstaigų, finansuojamų projekto lėšomis, sąrašą.

PATVIRTINTA

VšĮ Valakupių reabilitacijos centro

direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. EQĮ – 14

ATRINKTŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTAIGŲ, FINANSUOJAMŲ PROJEKTO LĖŠOMIS, SĄRAŠAS

Sveikiname Įstaigas, kurių paraiškos buvo atrinktos ir linkime sėkmės diegiant EQUASS sistemą savo įstaigose.

Įstaigas, kurių paraiškos per šį kvietimą nesurinko tinkamo balų skaičiaus, kviečiame atsižvelgti į atsiųstas komisijos pastabas ir teikti paraiškas ateinantiems kvietimams.

ĮSTAIGOS, KURIŲ PARAIŠKOS NEPATEKO Į FINANSUOTINŲ PARAIŠKŲ SĄRAŠĄ

Kontaktinis asmuo:

Veiklų organizatorė Natalja Markovskaja

Vaidilutės g. 69, Vilnius

Tel. 370 (5) 247 74 53; faks. +370 (5) 247 75  42;

Mob. tel. +370 678 11355

El. p.  equass@reabilitacija.lt

Darbo laikas: I-IV 8.00-17.00; V 8.00-15.45. Pietų pertrauka 12.00-12.45

Kviečiame savanorius dalyvauti vykdant socialinės reabilitacijos akliesiems programą Kaune

VšĮ Valakupių reabilitacijos centras ieško aktyvių ir ambicingų savanorių darbui su regėjimo negalią turinčiais asmenimis Kaune. Kviečiame atsakingus asmenis, norinčius prisidėti prie aklųjų socialinės reabilitacijos ir dirbant su specialistų komanda įgauti naudingos naujos patirties kuri pravers ne tik darbe, bet ir kasdieniniame gyvenime.

Savanoriai su specialistų komanda padės regėjimo negalią turintiems asmenims ugdyti kasdienius įgūdžius. Teikiant šią paslaugą, bus ugdomi ir lavinami savitarnos, buitiniai ir socialinės komunikacijos aklųjų asmenų įgūdžiai. Ugdant savitarnos, buitinių įgūdžių, bus mokoma, kaip pasirūpinti asmens higiena, pagrindinių namų ruošos darbų (pasigaminti ir patiekti maistą, tvarkytis ir naudotis namuose esančiais buitiniais prietaisais, buitinėmis techninės pagalbos priemonėmis, priemonėmis pritaikytomis akliesiems asmenims, mokoma kaip kuo geriau pritaikyti namų aplinką aklojo poreikiams ir kt.). Ugdant socialinės komunikacijos įgūdžius, bus mokoma, kaip elgtis viešosiose vietose. Socialinės reabilitacijos dalyviai bus supažindinami su jų teises ir pareigas reglamentuojančiais nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais, socialinių išmokų mokėjimą, nevyriausybinių organizacijų veikla, garsinių knygų naudojimo galimybėmis, Lietuvos aklųjų bibliotekos veikla. Organizuojami susitikimai su aklaisiais asmenimis, ekskursijos ir edukaciniai užsiėmimai įvairiose įstaigose ir institucijose, kurių metu bus dalijamasi gerąja patirtimi.

Jeigu esate atsakingas, nebijantis iššūkių ir norite pasisemti patirties iš specialistų, bei įgyti žinių reikalingų profesinėje veikloje ir kasdieniniam gyvenimui, darbui su regos negalią turinčiais asmenims, maloniai kviečiame prisijungti prie mūsų puikios komandos!

Savanoriams pasirašiusiems savanoriavimo įstaigoje sutartis bus suteikiamas apgyvendinimas, maitinimas ir apmokėtos kelionės lėšos.

Nepraleiskite progos tobulėti patys ir dalintis gerumu bei pagalba su kitais !

Daugiau informacijos:

Tel. (8-5) 2 477 543, (8-37) 34 0094

El. paštas info@reabilitacija.lt

Socialinių paslaugų įstaigų paraiškų dalyvauti projekte, atrinktų atlikus administracinį vertinimą, sąrašas

VšĮ Valakupių reabilitacijos centro direktoriaus įsakymu patvirtinta Socialinių paslaugų įstaigų atrankos dalyvauti projekte komisija atliko administracinį Socialinių paslaugų įstaigų pateiktų paraiškų vertinimą. Pateikiame organizacijų, kurių paraiškos atitiko ir neatitiko administracinio vertinimo reikalavimus, sąrašus:

Socialinių paslaugų įstaigų paraiškų pateiktų dalyvauti projekte, kurių paraiškos atitiko pirminio administracinio vertinimo reikalavimus, sąrašas:

Socialinių paslaugų įstaigų paraiškų pateiktų dalyvauti projekte, kurių paraiškos neatitiko pirminio administracinio vertinimo reikalavimus ir kurios iki nustatyto termino nepateikė trūkstamų dokumentų, sąrašas:

Kontaktinis asmuo informacijai:

Veiklų organizatorė Natalja Markovskaja

Vaidilutės g. 69, Vilnius

Tel. 370 (5) 247 74 53; faks. +370 (5) 247 75  42;

Mob. tel. +370 678 11355

El. p.  equass@reabilitacija.lt

Darbo laikas: I-IV 8.00-17.00; V 8.00-15.45. Pietų pertrauka 12.00-12.45