Registratūros darbo laikas I–IV 8:00–17:00, V 8:00–15:45, pietų pertrauka 12:00-12:45

Vilniuje (8-5) 2 477 543; (8-614) 96010    Kaune (8-37) 24 18 81

Top

Profesinės reabilitacijos efektyvumas įrodytas: ką galime daryti geriau?

Valakupių reabilitacijos centras / Naujienos  / Profesinės reabilitacijos efektyvumas įrodytas: ką galime daryti geriau?

Profesinės reabilitacijos efektyvumas įrodytas: ką galime daryti geriau?

Paskutiniąją lapkričio dieną VšĮ Valakupių reabilitacijos centras (VRC) kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu visų profesine reabilitacija suinteresuotų organizacijų atstovus sukvietė į apskritojo stalo diskusiją „Profesinė reabilitacija – kelias į sėkmingą įsidarbinimą“, kurioje kalbėta apie neįgaliųjų, baigusių profesinės reabilitacijos programas įdarbinimo didinimą.

Remiantis 2016 m. gale atlikto profesinės reabilitacijos Lietuvoje tyrimo išvadomis, profesinės reabilitacijos poreikis auga, tačiau įstaigos, teikiančios profesinės reabilitacijos paslaugas, siekia aktyvesnio neįgaliųjų dalyvavimo darbo rinkoje. Oficiali statistika skelbia, kad iki šių metų spalio mėn. profesinės reabilitacijos programoje Lietuvoje dalyvavo 1007 asmenys, kai tuo tarpu per visus 2016 m. – 1109 dalyviai, taigi, akivaizdžiai, šios programos poreikis kasmet didėja. Programą 2016 m. baigusių dalyvių įsidarbinimo rodiklis per minėtą laikotarpį siekia 73,7 proc.

Susirinkusieji, tarp kurių LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas, LR Vyriausybės patarėjas neįgaliųjų klausimais Juozas Bernatavičius, LR Vyriausybės Politikos įgyvendinimo grupės patarėja Rasa Laiconienė, LR socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė, Lietuvos darbo biržos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėjas Vygintas Morkūnas, Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė, nevyriausybinių organizacijų vienijančių neįgalius žmones bei kitų suinteresuotų šalių atstovai ieškojo atsakymų, kas galėtų padėti likusiems 27 proc. neįsidarbinusių neįgaliųjų įsidarbinti ir ilgam integruotis į darbo rinką. Diskusijos metu aptarti su šiuo klausimu susiję bendradarbiavimo su darbdaviais būdai, finansavimo, motyvacijos, kompetencijų, įmonių socialinės atsakomybės, tolerancijos ir kt. klausimai.

Viena iš aktyviausiai diskutuotų temų – reabilitacijos centrų siūlomų mokymų programų atitikimas darbo rinkos poreikiams. Anot diskusijos dalyvių, centrai turėtų labiau orientuotis į ilgalaikes darbo rinkos poreikio prognozes: „Dabar yra ruošiami specialistai, kurie, nesame tikri, ar bus reikalingi ateityje. Profesijas reikėtų planuoti bent dešimtmetį į priekį“, – teigė darbdavių konfederacijos atstovas D. Arlauskas

Jam pritarė ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis: „Profesinės reabilitacijos programos efektyvumas yra įrodytas. Programų lankstumas, bendradarbiavimas su darbdaviais, siekiant sužinoti, kokių darbuotojų jiems reikia, yra šios programos tolimesnio efektyvumo didinimo užtikrinimas. Taip pat, manau, ne mažiau svarbu yra šviesti darbdavius: sugriauti mitą, kad neįgalieji yra kažkuo prastesni už kitus, į pirmą planą iškeliant jų kompetencijas, motyvaciją ir lojalumą, dažniau įtraukti darbdavius į diskusijas neformalioje aplinkoje“, – tikino ministras.

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė A. Kandratavičienė teigė: „Profesinės reabilitacijos centrai – vienintelės ugdymo įstaigos, kurios yra atsakingos už įdarbinimą. Asmeniui yra suteikiamos taip pat ir psichosocialinės kompetencijos, didelis dėmesys įsidarbinimui skiriamas  nuo pat atėjimo į įstaigą, todėl tai nėra tik profesijos suteikimas. Ši geroji praktika turėtų būti taikoma ir kitoms švietimo ir profesinio mokymo įstaigoms“.

VRC direktorė Tatjana Ulbinienė patikino: „Profesinė reabilitacija tampa vis atviresnė visuomenei ir VRC pavyzdys rodo, kad profesinės reabilitacijos centruose siekiama inkliuzinio mokymo, kai visos visuomenės grupės vienodomis sąlygomis gali įgyti profesiją bei kitų specialistų dėka pasiruošti darbo rinkai. Individualus požiūris į kiekvieną programos dalyvį užtikrina sėkmingą integraciją ir atveria kelia į sėkmingą įsidarbinimą ir išsilaikymą darbo vietoje“.

Svarų pasiūlymą, kuris padėtų padidinti neįgaliųjų įsidarbinimą, pateikė Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė I. Balnanosienė: „Norėčiau paliesti praktikos darbo vietoje klausimą. Nors daug centrų turi sąlygas praktikai atlikti įstaigų viduje, vis dėlto praktika centre nė iš tolo neprilygsta realiai praktikai įmonėje“.

Susitikimo metu taip pat kalbėta apie tai, kad profesinės reabilitacijos centrai vieninteliai iš švietimo ir profesinio mokymo teikėjų privalo rūpintis programų dalyvių įsidarbinimo klausimu:

„Profesinės reabilitacijos programai yra keliami labai griežti reikalavimai rezultatams. Įdarbinti neįgalųjį per 28 d. nuo programos pabaigimo, manau, yra per griežtas reikalavimas, ypač, turint omenyje, kad programa skirta sunkią arba vidutinio sunkumo negalią turintiems asmenims, dažnas dėl persikvalifikavimo neturi darbinės patirties pagal naujai įgytą kvalifikaciją, dėl ilgų nedarbo metų yra praradę socialinius įgūdžius ir pasitikėjimą savimi, didžioji dalis yra vyresnio amžiaus. Asmeniškai manau, jei aš norėčiau pasitraukti iš dabartinės savo darbo pozicijos, 28 d. būtų nepakankamas laikas naujam darbui susirasti. Kita vertus, aiški orientacija į galutinį rezultatą yra bet kokios Europos šalies paslaugu teikėjams keliamas reikalavimas, kuris skatina nuolat tobulėti ir ieškoti inovatyvių sprendimų“, – svarstė VRC Profesinės reabilitacijos skyriaus vadovė Natalja Markovskaja.

„Darbo paieška užtrunka vien dėl to, kad dažniausiai tenka sudalyvauti ne viename darbo pokalbyje, kol gauni darbo pasiūlymą. Po pirmo pokalbio su darbdaviu skambučio dažniausiai sulauki po keliu savaičių. Todėl įsidarbinti per mėnesį yra nelogiškas reikalavimas“, – pritarė profesinės reabilitacijos dalyvis Tomas (vardas pakeistas).

Visgi kalbėta ne tik apie problemas – prie apskritojo stalo diskusijos prisijungė ir savo istorijomis pasidalino sėkmingai profesinės reabilitacijos mokymus baigę ir šiuo metu besimokantys profesinės reabilitacijos dalyviai.

Viena jų – Aurelija (vardas pakeistas), turinti judėjimo negalią: „Apie profesinę reabilitaciją man papasakojo bičiulis. Jis sėkmingai baigė profesinės reabilitacijos programą  ir šiuo metu dirba juvelyru. Jo padrąsinta į programą atvykau ir aš. Kadangi kelionė į miestą man yra tikras išbandymas (Aurelija juda vežimėlio pagalba – aut. pastebėjimas), pasirinkau meninių odos dirbinių gaminimo specialybę. Jau nusipirkau odos, planuoju įsigyti įrankius. Dirbsiu namuose įkurus savo mažas dirbtuves ir bandysiu parduoti savo gaminius“, – pasakojo VRC profesinės reabilitacijos dalyvė.

Gerąja patirtimi pasidalino ir Vilniaus miesto savivaldybės dienos centro „Šviesa“ direktorė Jūratė Tamašauskienė: „Noriu pasidžiaugti mūsų socialinio darbuotojo padėjėju Domu (vardas pakeistas), kuris taip pat yra baigęs profesinę reabilitaciją. Nuo tos dienos, kai Domas pradėjo pas mus darbuotis, net neabejojome, kad jį įdarbinsime visam laikui“, teigė J. Tamašauskienė, suteikusi žodį pačiam Domui.

„Labai džiaugiuosi įsidarbinęs dienos centre „Šviesa“. Nors visą gyvenimą dirbau prekybininku, socialiniame darbe atradau save. Smagu, kad susidoroju su paskirtomis užduotimis ir kasdien tobulėju. Dar yra daug ko mokytis ir toliau“, – prisipažino Domas.

Diskusijos dalyviams taip pat buvo pristatyta profesinės reabilitacijos centrų geroji patirtis: trumpas susipažinimas su VRC esančiomis klasėmis ir jose besidarbuojančiais profesinės programos dalyviais leido gyvai pamatyti visą reabilitacijos ir mokymo procesą, o Šiaulių darbo rinkos mokymo centro mokinių parengtas filmukas apie jų centrą baigusių dalyvių istorijas užtvirtino išsakytą nuomonę apie profesinės reabilitacijos programos efektyvumą.

Besibaigiant diskusijai buvo sutarta dėl kai kurių esminių neįgaliųjų įdarbinimo didinimui įtaką darančių veiksmų: aktyviau reaguoti į darbo rinkos paklausą, formuoti naują neįgaliųjų – kaip lygiaverčių darbo rinkos dalyvių, o ne gailesčio ar išmaldos prašytojų – įvaizdį, skirti daugiau dėmesio darbdavių ir visuomenės švietimui neįgaliųjų tolerancijos klausimais bei į programų planus įtraukti praktiką realiose įmonėse, taip pat naudoti kuo įvairesnes darbdavių įtraukimo strategijas. Pabaigai darbdavių konfederacijos atstovas D. Arlauskas pasižadėjo kitą darbdavių konfederacijos prezidiumą daryti VRC ir į darbotvarkę įtraukti susipažinimą su teikiamomis profesinės reabilitacijos paslaugomis bei neįgaliaisiais, taip prisidedant prie darbdavių švietimo šiuo klausimu.

Share
greta