Neįgaliųjų profesinė reabilitacija – siekiantiems tobulėti ir įsidarbinti
Lietuvoje gyvena 250 tūkst. neįgaliųjų, iš jų apie 70 proc. sudaro darbingo amžiaus neįgalieji, gaunantys netekto darbingumo (invalidumo) pensijas ir šalpos pensijas. Statistiniai duomenys rodo, jog tik apie 30 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba, o didžioji dauguma asmenų darbo rinkoje yra neaktyvūs, nors dalis šių asmenų, net ir turėdami sveikatos problemų, galėtų sėkmingai įsilieti į darbo rinką – susirasti gebėjimus atitinkantį darbą ar užsiimti individualiąja veikla.
PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGOS
Lietuvoje jau daugiau nei 10 metų neįgaliesiems teikiama profesinės reabilitacijos paslauga, kuri yra neatskiriama viso integracijos proceso, padedančio neįgaliajam asmeniui gyventi pilnavertį gyvenimą, dalis. Profesinės reabilitacijos paslaugomis siekiama atkurti neįgalaus asmens darbingumą, padėti jam įgyti profesinę kompetenciją ir sėkmingai integruotis į darbo rinką panaudojant visas įmanomas poveikio priemones – ugdymo, reabilitacijos, socialinio, psichologinio, darbo imitavimo, profesinio mokymo ir kitas.
Profesinės reabilitacijos paslaugos nemokamai teikiamos asmenims, turintiems nustatytą 0-50 proc. bazinį darbingumą arba 0-45 proc. darbingumo lygį bei šių paslaugų poreikį ir, kurie be šių paslaugų dėl ligos, sveikatos būklės ar organizmo funkcijų sutrikimų negali dirbti ankstesnio darbo ar įgyti naujos profesinės kvalifikacijos. Už profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimą atsako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šiuo metu paslaugas teikia 12 įstaigų daugelyje Lietuvos miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Radviliškyje, Trakuose, Druskininkuose, Marijampolėje ir Mažeikiuose.
Profesinę reabilitaciją sudaro paslaugų kompleksas –profesinių gebėjimų įvertinimas, profesinis orientavimas, profesinių gebėjimų atkūrimas ir profesinis mokymas, pagalba įsidarbinant bei palaikymas darbo vietoje. Atsižvelgiant į kiekvieno neįgalaus asmens situaciją, paslaugas teikia kvalifikuotų specialistų komanda. Profesinės reabilitacijos metu asmenys gali ne tik sustiprinti fizines jėgas, pasirengti psichologiškai, bet ir įgyti darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją. Lietuvos darbo biržos 2015 m. duomenimis populiariausios buvo apskaitininko, prekybinės salės darbuotojo, smulkaus verslo administratoriaus, įmonės darbo organizatoriaus, staliaus, meninių odos dirbinių gamintojo, verslo organizatoriaus, kompiuterio pagrindų vartotojo ir kitos programos.
DALYVIŲ SĖKMĖS ISTORIJOS – SEKTINAS PAVYZDYS NEDRĮSTANTIEMS
2015 m. profesinės reabilitacijos programoje dalyvavo daugiau nei 500 dalyvių. Dauguma jų sėkmingai įsidarbino pagal įgytą ar artimą įgytai kvalifikaciją, taip pat galėjo pasinaudoti 2015 m. pradėta teikti palaikymo darbo vietoje paslauga, kuria siekiama dirbančiajam padėti spręsti darbe kylančius sunkumus.
Pavelas visą gyvenimą dirbo sunkius darbininkiškus darbus, tačiau, pablogėjus sveikatai, turėjo rinktis kitą, jo sveikatą ir asmenines savybes bei norus atitinkantį darbą. Pasižymintis empatija ir komunikabilumu, Pavelas dalyvaudamas profesinės reabilitacijos programoje pasirinko socialinio darbuotojo padėjėjo specialybę. Sėkmingai baigęs socialinio darbuotojo padėjėjo mokymo programą, jis įsidarbino šalia namų įsikūrusiuose socialinės globos namuose. Paklaustas ar darbas jam patinka, Pavelas sako, kad šiuo metu dirba tai, ką gali ir kuo džiaugiasi. Nuoširdžiai savo pareigas atliekantį Pavelą labai greitai pamilo ir globos namų gyventojai, ir kolektyvas. Globos namų personalas džiaugiasi atsakingu bendradarbiu, kuris turi asmeninių savybių bei profesinių žinių, reikalingų nelengvame socialinio darbuotojo padėjėjo darbe.
Baigęs 7 klases vidurinėje mokykloje ir dirbęs tik sezoninius darbus statybose Eduardas užsibrėžė įgyti kompiuterio pagrindų vartotojo kompetenciją ir dirbti nuolatinį darbą Vilniuje. Pradėjus dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje Eduardo būsimam darbui reikalingos psichologinės ir socialinės savybės buvo silpnos, o psichologinė pusiausvyra – sutrikusi. Sėkmingai baigęs profesinės reabilitacijos programą, sustiprėjęs psichologiškai ir įgijęs darbo su kompiuteriu pagrindų kompetenciją, jis įsidarbino saugos tarnyboje pulto operatoriumi, kur iki šiol sėkmingai dirba. Eduardas nuomojasi gyvenamąją vietą Vilniuje, retkarčiais išvažiuoja į netolimas užsienio šalis, džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe. Dalyvavimas profesinės reabilitacijos programoje ir įsidarbinimas Eduardą skatina nenustoti svajoti, šiuo metu planuoja įgyti vairuotojo pažymėjimą.
ĮSIDARBINIMAS – SVARBUS, BET NE VIENINTELIS PROFESINĖS REABILITACIJOS EFEKTYVUMO RODIKLIS
Per pastaruosius šešerius metus neįgaliųjų, baigusių profesinės reabilitacijos programą, įsidarbinimo rezultatai ženkliai didėjo. Jei 2010 m. įsidarbino tik 36 proc., tai 2015 m. Lietuvos darbo biržos duomenimis asmenų įgijusių kvalifikaciją ir įsidarbinusių per 6 mėn. laikotarpį rodiklis siekė 57 proc. Neįgalieji dažniausiai įsidarbino privačiame sektoriuje arba užsiėmė individualia veikla.
Būtina pastebėti, jog ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje specialistai pažymi, jog tokios integracijos į darbo rinką paslaugos kaip profesinė reabilitacija lemia geresnį neįgalaus asmens funkcionavimą ne tik įsidarbinimo prasme. Dėl šios priežasties svarbu paslaugų efektyvumą vertinti plačiau, įtraukiant ir kitus gyvenimo kokybės aspektus pvz. pagerėjusi emocinė ir fizinė savijauta, tolimesnis kvalifikacijos tobulinimas, pradėta savanoriška veikla, dalyvavimas visuomenės gyvenime ar išplėstas draugų ratas.
Profesinės reabilitacijos paslaugų kokybės didinimas svarbus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento, Lietuvos darbo biržos ir visų paslaugas teikiančių įstaigų uždavinys. tobulinti profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems sistemą šalyje ir gerinti šių paslaugų kokybę.
Siekiant šių paslaugas tobulinti Lietuvos mastu nuo 2010 m. savo veiklą įgyvendina profesinės reabilitacijos metodinis centras, kurio funkcijas įgyvendina Valakupių reabilitacijos centras, sukaupęs ilgiausią profesinės reabilitacijos paslaugų patirtį Lietuvoje. 2016 m. planuojama sistemingai įgyvendinti šios srities tyrimus, specialistų kvalifikacijos tobulinimo, gerosios patirties sklaidos, neįgaliųjų sėkmės istorijų ir gaminių viešinimo veiklas.
