Registratūros darbo laikas I–IV 8:00–17:00, V 8:00–15:45, pietų pertrauka 12:00-12:45

Vilniuje (8-5) 2 477 543; (8-614) 96010    Kaune (8-37) 24 18 81

Top

„Nei vieną dieną nebejojau dėl savo profesijos“, apie savo 20-ies metų darbą Valakupių reabilitacijos centre sako slaugos administratorė Danguolė Monginienė

Valakupių reabilitacijos centras / Naujienos  / „Nei vieną dieną nebejojau dėl savo profesijos“, apie savo 20-ies metų darbą Valakupių reabilitacijos centre sako slaugos administratorė Danguolė Monginienė

„Nei vieną dieną nebejojau dėl savo profesijos“, apie savo 20-ies metų darbą Valakupių reabilitacijos centre sako slaugos administratorė Danguolė Monginienė

Minėdami Valakupių reabilitacijos centro 20-ąjį gimtadienį, tęsiame pokalbius su  kolegomis, dirbančiais nuo pat įstaigos veiklos ištakų.

„Nei vieną dieną nebejojau dėl savo profesijos“, sakoslaugos administratorė Danguolė Monginienė. Danguolė visus šiuos metus yra medicininės reabilitacijos vadovo Jurgio Dulinsko „dešinioji ranka“, savo energija, optimizmu ir šypsena burianti aplink save gausią slaugos darbuotojų komandą. Profesionalumas, atsakomybė, atjauta ir įsiklausymas yra savybės, už kurias Danguolę gerbia ir vertina tiek pacientai, tiek ir visi kolegos.

  • Ar tai profesija iš pašaukimo ?
  • Vaikystėje norėjau būti mokytoja, paišydavau namie sienas kaip mokyklinę lentą, pasakodama istorijas įsivaizduojamai klasei. Mokykloje mokiausi labai gerai, o egzaminų rezultatai leido rinktis bet kurį norimą mokslą. Buvau nusprendusi stoti į dabartinį Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir sekti tėvelio pėdomis, tačiau taip ir neatvykau laikyti stojamųjų egzaminų, nes supratau, kad tai ne man. Širdis liepė rinktis medicinos mokslus, nors šeimoje medikų nebuvo. Vėliau, nei vieną dieną nebejojau dėl savo profesijos pasirinkimo – aš myliu žmones, gal dėl to. Jau 40 metų dirbu bendrosios praktikos slaugytoja, galima sakyti esu „sėsli“ ir ištikima įstaigoms darbuotoja, matyt toks mano būdas. Valakupių reabilitacijos centras yra mano trečia darbovietė, esu čia viena iš pirmųjų.
  • Kas įsimintiniausia Jums iš pirmųjų darbo Valakupių reabilitacijos centro metų?
  • Kaip šiandien pamenu dalyvavimą darbuotojų atrankoje. Konkursą sudarė ne tik pokalbis su direktoriumi ir kitais komandos nariais, bet ir teko atlikti standartizuotus testus, kurių pagalba vertino kiekvieno kandidato psichosocialines  savybes. Kuomet jau įsidarbinau, vyko apmokymai kaip naudotis modernia medicinos įranga. Nuo pat pirmųjų dienų šiame centre būrėsi profesionali medicinos ir neįgaliųjų integracijos specialistų komanda, pasiruošusi ieškoti geriausių darbo metodų ir diegti naujoves. Tokie išlikome ir dabar – profesionalus ir draugiškas kolektyvas. Didelis VRC išskirtinumas buvo ir tai, jog nuo pat pirmųjų dienų darbuotojų komandą sudarė ir kolegos, turintys negalią. Ir tuomet, ir dabar, praėjus 20 metų, mums kaip kolektyvui – svarbiausia žinios ir gebėjimai, o ne – negalia.
  • Organizuojate ir komandos darbą, ir teikiate medicinos paslaugas pacientams. Kokios asmeninės savybės, profesinė patirtis lemia sėkmingą darbą ?
  • Gal, sakyčiau savybės, kurias atsinešiau iš savo šeimos: atsakomybė, žodžio laikymasis, nepakantumas melui.Mano didžiausias gyvenimo mokytojas buvo mano tėvelis. Augau šeimoje viena, bet niekada nebuvau lepūnėlė. Darbas, pagarba, visų pirma šeima, – buvo visada svarbiausia. Na, pagaliau, pastarieji dveji pandemijos metai buvo nauji iššūkiai. Tai užgrūdino ir tuo pačiu suteikė stiprybės ir supratimą, kad dirbu reikalingą darbą, esu savo vietoje.
  • Kokia Valakupių reabilitacijos centro slaugos darbuotojų komanda, kokios savybės būtinos dirbant šį darbą, kokie kyla iššūkiai?
  • Turiu puikių darbuotojų komandą, tai mano šeima. Yra kas dirba 15 metų ir panašiai, yra jaunų kolegų, kaita nėra labai didelė. Kokios reikalingos savybės ? Visų pirmiausia darbuotojas turi būti mylintis žmogų, kantrus, būti atsakingas ir mylėti savo darbą, Ateiti ne dėl darbo valandų, būti ir išlikti geru žmogumi ir nesustoti mokytis, tobulėti. Mūsų darbuotojai mato kas vyksta, kada reikia pagalbos kolegoms ir neprašyti eina į talką. Jaunimas nori greitų rezultatų. Gal jie turi daugiau teorinių žinių, bet praktika ne mažiau svarbi. Yra jaunimo, kuris puikiai įsilieja į mūsų komandą, pagauna tą pagreitį ir sėkmingai dirba. Šiai dienai turiu puikią komandą, kuria nuoširdžiai džiaugiuosi.  Kalbant apie iššūkius, gal sunkiausias buvo pandemijos laikotarpis, kai teko pasiraityt rankoves, prisiimti kitokių, nei įprasta, darbų, atsakomybių, visko, kas susiję su pandemijos valdymu sveikatos įstaigoje. Dabar jau esame pasiruošę ir tokioms situacijoms, pandemija išmokė naujų dalykų.
  • Ko palinkėtumėte kolegoms?
  • Linkiu, kad visi būtume sveiki, laimingi, dalinkime savo gerumą, meilę ir šypseną tiems, kuriems reikia mūsų pagalbos.
Share
admin

No Comments

Sorry, the comment form is closed at this time.