Apie kineziterapeutę Ingą Venckę kolegos ir pacientai sako pačius šilčiausius žodžius, o Inga santūriai atsako: „šitas darbas man yra tai, ką moku ir ką galiu daryti geriausiai. Nenorėčiau keisti į jokį kitą“
Pažymėdami Valakupių reabilitacijos centro 20-metį, tęsiame pokalbius su kolegomis, dirbančiais nuo įstaigos veiklos pradžios. Kalbiname kineziterapeutę Ingą Venckę, apie kurią kolegos ir pacientai sako pačius šilčiausius žodžius: profesionali, dėmesinga, nuolat besidominti naujovėmis, reikli sau ir kitiems.Inga santūriai sako: „šitas darbas man yra tai, ką moku ir ką galiu daryti geriausiai. Nenorėčiau keisti į jokį kitą“. Pradėkime nuo pradžių, kas lėmė kineziterapeuto profesijos pasirinkimą? Prieš 30 metų tėtis pajuto nugaros skausmus. Po konsultacijos pas gydytoją grįžo į namus su kamuoliu ir pasakė, kad gydytojas jį patikino išgydysiantis darant pratimus, o ne vartojant vaistus. Tai mane taip sužavėjo, buvo didžiulė nuostaba. Tada iš tėčio sužinojau apie gydomąją mankštą ir tokią specialybę. Domėjausi kineziterapijos mokslu, susiradau studijas Vilniaus kolegijoje, jas baigiau, vėliau Kauno kūno kultūros universitete pabaigiau išlyginamąsias studijas...